Naujienos

Balandžio 14 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmosios vietos laimėtojais tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos dvyliktokas Adomas Paulauskas su darbu „Virtualia realybe pagrįsti adaptyvūs reabilitaciniai žaidimai“ ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos vienuoliktokas Matas Aliuškevičius su darbu „Apis mellifera bičių šeimos išsigimimo į traninę šeimą proceso akustinių parametrų tyrimas“. Jie atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse rugsėjo 22–27 d. Taline.

Ne vienus metus A. Paulausko atliekamo darbo tikslas – sukurti virtualių reabilitacinių žaidimų kūrimo ir adaptavimo sistemą. Mokslininkų nuomone, pasitelkus virtualią realybę reabilitacijos procesą galima padaryti efektyvesnį, nes žaidimais pagrįsta metodika leidžia ne tik valdyti virtualių objektų ir žmogaus tarpusavio sąveiką, bet ir užtikrina ryšį, kuris leidžia gydytojui ir pacientui sekti reabilitacijos eigą, įvertinti paciento daromą pažangą, stiprina pacientų pasitikėjimą savimi, todėl A. Paulausko darbas yra ypač aktualus. Rimtų žaidimų (angl. serious games) iniciatyva besidomintis jaunasis tyrėjas kuria ir testuoja virtualų žaidimą, kurį žaidžiančio žmogaus tikslas – kiek galima daugiau kartų nuspirti iš viršaus krentantį kamuolį. Žaidimas skirtas traumas ar kitas judėjimą sutrikdančias ligas patyrusių pacientų reabilitacijai. Jį jaunasis tyrėjas jau sėkmingai išbandė su Panevėžio sveikatingumo ir reabilitacijos centro „Kipu“ pacientais.

Nuo 2014 m. atliekamo M. Aliuškevičiaus tyrimo tikslas – ištirti normalios Apis mellifera bičių šeimos, išsigimstančios į traninę šeimą, akustinių parametrų (spektro) kitimą viso proceso metu ir sudaryti algoritmą ankstyvam bičių šeimos išsigimimo aptikimui. Šis algoritmas padėtų laiku aptikti bičių motinos netektį, nustatyti šeimos išsigimimo proceso pradžią ir galėtų ženkliai sumažinti bitininkų patiriamus nuostolius. Renkant bioakustinio tyrimo duomenis bityne, esančiame Akademijos miestelyje, Kauno rajone, 20 parų buvo įrašinėjamas bičių šeimos zvimbimas – bendra tyrimo metu įrašyto garso trukmė buvo apie 330 valandų, sukaupta daugiau kaip 60 Gb garso informacijos. Tyrimui taip pat naudoti  tokie surinkti duomenys kaip aplinkos oro temperatūra, drėgnumas ir slėgis.  

Be pirmų–trečių vietų nugalėtojų, kurie apdovanoti konkurso rėmėjo UAB „Savaitė“ įsteigta žurnalo „Ar žinai, kad?“prenumerata, buvo išrinkti specialiųjų prizų laimėtojai. Valstybinio patentų biuro išrinktu specialiojo Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimo laimėtojomis, atsižvelgiant į pasiūlyto techninio sprendimo ir jo inovatyvumo, kūrybiškumo, praktinio pritaikomumo bei darbo išbaigtumo ir sprendimo nuoseklumo kriterijus, tapo LSMU gimnazijos mokinės Gabija Imbrasaitė ir Aleksandra Kriukelytė už darbą „Bioplastiko su mėlynuoju pelėsiniu grybu Penicillium roqueforti poveikis kriaušių nokimui ir išsaugojimui“. Valstybinis patentų biuras papildomais prizais apdovanojo pirmosios vietos laimėtojus Matą Aliuškevičių ir Adomą Paulauską bei Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos mokinius Bronių Plačiuką ir Gabrielę Šimoliūnaitę už darbą „Paieška kitokios nei mediena žaliavos popieriaus gamybai“. 

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokinys Vilmantas Runas už darbą „Grafeno baterijų gamyba ir tyrimas“ buvo apdovanotas Valstybinio patentų biuro ir buvusio ESJMK konkurso dalyvio, San Diego (JAV) universiteto mokslininko Juliaus Bogomolovo prizais. J. Bogomolovo įsteigtas prizas atiteko ir darbo „Išperėjimo ir auginimo sąlygų poveikio naminės vištos organizmui nustatymas tiriant maistą“ autoriui Kasparui Mackevičiui iš Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos. 

Už įdomiausią inžinerinį darbą „Alternatyva vidaus degimo varikliui“ UAB „Minareta“ įsteigtu prizu apdovanotas Pranciškonų gimnazijos mokinys Gvidonas Navickas. Jo sukurtą variklio modelį įvertino ir Valstybinis patentų biuras. 

Šiais metais baigiamajame ture, balandžio 12–13 dienomis vykusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, iš viso buvo pristatyti 42 mikrobiologijos, biochemijos, medicinos, astrofizikos, žemės ūkio ir kitų mokslo sričių darbai. 

Konkursui pateiktų darbų autoriai taip pat tyrė Kuršių marių vandens kokybę ir užterštumą, tyrinėjo mikroorganizmus, maisto pramonėje naudojamų medžiagų, tokių kaip E-621, poveikį, augalų antioksidacines savybes, pristatė kuriamus bioplastiką, tvirtesnį už įprastą betoną, kompiuterinius žaidimus, konstravo radijo siųstuvą, ieškojo natūralių medžiagų, padedančių apsaugoti augalus nuo įvairių ligų sukėlėjų, ir būdų, kaip pagausinti ir ilgiau išsaugoti derlių, atliko dirvožemio tyrimus, modeliavo skruzdėlių elgseną ir aiškinosi, kur galėtų būti pritaikomos atidirbusios alaus mielės, tyrinėjo Visatos reiškinius ir žmogaus organizmą: eritrocitų gyvybines savybes, mokinių pėdų temperatūros ypatumus ir kaip žmogaus akis prisitaiko prie tamsos, analizavo, kokią įtaką įvairūs visuomeniniai judėjimai turėjo skirtingo laikmečio dainų melodijų fizikinėms savybėms, aiškinosi, kaip ugdymo procese galima panaudoti mobilųjį telefoną. 

Mokslininkų komisija vertino darbų originalumą, moksliškumą, profesionalumą ir kruopštumą, tyrimo metodikos naujumą, savarankiškumą, darbo tęstinumą ir vizualinį pateikimą bei gebėjimą darbo tema diskutuoti su komisijos nariais.

Nacionalinį konkurso etapą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. 

Konkurso galerija

Pradinio gaivinimo sustojus širdžiai mokymai su asociacija „Pozityvios idėjos“ 

Nugalėtojų apdovanojimo šventė