Atronomija ir fizika

Atgal
 Atgal
ASTRONOMIJA IR FIZIKA

Asteroido šviesos kitimo kreivė
Rasa Dangelaitė, 10 kl.
Eglė Preikšaitytė, 10 kl.
Vilniaus Senvagės vidurinė mokykla
Vadovė Elena Černienė
Konsultantas Kazimieras Černis, TFAI vyresnysis mokslo darbuotojas

Remiantis Molėtų observatorijos asteroido CEO8300 fotometrinių stebėjimų duomenimis sutvarkytas stebėjimų katalogas. Nustatytas asteroido ryškis diferencialiniu metodu. Gauta asteroido šviesos kitimo kreivė. Nustatytas asteroido sukimosi aplink ašį periodas.

Temperatūros nustatymo būdai
Livijus Gruodys, 8 kl.
Justinas Minkevičius, 8 kl.
Kėdainių r. Akademijos vidurinė mokykla
Vadovė Daiva Barauskienė
Konsultantas Algimantas Pareigis

Temperatūrai matuoti dažnai naudojami termometrai, kurių yra kelios rūšys. Patys paprasčiausi – skystiniai termometrai, kurių svarbiausia dalis yra vamzdelis (kapiliaras). Temperatūrą galime matuoti įvairiai: pagal Celsijų, pagal Farenheitą, pagal Kelviną... Tačiau temperatūrą galime nustatyti ir kitais būdais: pagal gyvūnų ir augalų elgesį.

Saulės aktyvumas ir Saulės aktyvumo ciklai
Asta Lučiūnaitė, 12 kl.
Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Aurelija Visockienė
Konsultantas Donatas Narbutis, VU doktorantas

Darbe lyginami Saulės aktyvumo ciklai. Imami 7–24 ciklų duomenys dienos tikslumu, konkrečiai imamas Volfo skaičius – Saulės aktyvumo rodiklis. „Origin“ programa lyginamos kiekvieno ciklo integralinės kreivės ir ciklai tarpusavyje, ieškoma dėsningumų tarp ciklų. Nagrinėjama, per kiek laiko Volfo skaičius pasiekia 10% (ciklo pradžia), 25% (1/4 ciklo), 50% (1/2 ciklo), 75% (3/4 ciklo), 90% viso ciklo aktyvumo, ir lyginama, per kiek laiko kiekvienas ciklas pasiekė tam tikrą dalį ciklo aktyvumo. Pastebėjus tam tikrų dėsningumų, ciklas nagrinėjamas smulkiau. Taip pat yra lyginami maksimalūs integraliniai kreivių aukščiai.

Stulbinantis Europos „Ledinis veidas“
Mantas Kulnickas, 9 kl.
Kėdainių r. Akademijos vidurinė mokykla, Nacionalinė moksleivių akademija
Vadovas Paulius Klyvis, VU magistrantas

Darbe apžvelgiau Jupiterio palydovo Europos savybes, parametrus (ledo storį, cheminę sudėtį), paviršiaus darinius: juostas, lygumas, chaosus, keteras, kraterius, bei jų atsiradimą. Analizavau lenkimo (flexure) metodą, skirtą nustatyti Europos ledo storiui. Tyriau, kaip nuo pasirinktų parametrų tikslumo (atstumo, medžiagos tankio, laisvojo kritimo pagreičio, Puasono santykio, Jungo modulio) priklauso ledo storis. Pasirinkau būtent šį dangaus kūną, nes yra tikimybė, kad jame gali egzistuoti gyvybė. Tam didelę įtaką turi ledo storis, nes jei jis pakankamai plonas, pro jį galėtų prasiveržti potvyniai ir paimti saulės energijos, reikalingos organizmams fotosintetinti. Jei energija ir neprasiskverbtų, galėtų būti tokių, kurie energijos gautų cheminių reakcijų dėka.

Pasaulio atsiradimas ir sandara: mitai ir mokslinės teorijos
Unė Gabriele Būtaitė, 11 kl.
Palangos senoji gimnazija
Vadovė Zita Šidlauskienė

Šiame darbe aptariami kosmogoninių mitų ir mokslinių teorijų apie pasaulio atsiradimą bei sandarą panašumai ir skirtumai.

Marso upių tinklas
Matas Žilinskas, 11 kl.
VšĮ Kauno jėzuitų gimnazija
Vadovė Rigonda Skorulskienė
Konsultantas dr. Audrius Bridžius, Fizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Darbe analizuojami didesni upių baseinai Marso paviršiuje, nustatant jų prigimtį (lava, vanduo ar kitas skystis). Automatizuojama nuotraukų analizė naudojant kompiuterinę programą ImageJ. Neapsiribojama vien tik fraktaline analize – tyrimams panaudojama ir papildoma informacija (Marso ir Žemės dirvožemio, atmosferos ir kt. duomenų palyginimai). Tyrimui naudojama fraktalinė analizė. Fraktalas – tai savipanašumu (mastelio simetrija) pasižymintis objektas. Savipanašumas – tai tokia struktūros savybė, kai objektą galima išskaidyti į mažas dalis, kurios yra sumažintos visos struktūros kopijos. Dimensijai matuoti pasirinktas laipsninis dėsnis. Jei matuojamas dydis yra u, o l/s yra matavimo tikslumas, tai fraktalinei struktūrai galioja laipsninis dėsnis u~(1/ s)d.

Vietinė galaktikų grupė
Šarūnas Galčius, 9 kl.
Gabrielius Blekaitis, 9 kl.
Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Aurelija Visockienė

Mūsų darbas apie Vietinę galaktikų grupę. Ją sudaro Paukščių Tako, Andromedos ir Trikampio didžiosios galaktikos bei jų palydovinės galaktikos. Skirstome šios grupės galaktikas pagal jų tipus į elipsines, spiralines ir netaisyklingąsias. Sužinojome tų galaktikų atradėjus, atradimo metus, kokius teleskopus naudojant buvo atrastos, daug įdomių faktų. Palyginame Paukščių Tako, Andromedos ir Trikampio galaktikų šeimas tarpusavyje.

Mėnulio fotografavimas savo gamybos teleskopais
Tautvydas Skipitis, 12 kl.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Aurelija Visockienė
Konsultantas Raimundas Skipitis, Fizikos instituto inžinierius

Šiame darbe pateikiu savo asmenines Mėnulio fotografijas bei supažindinu su specifiniais teleskopais, kurie buvo naudojami fotografijoms gauti. Dėl nedidelių Canon Powershot A530 fotokameros galimybių pagrindinį vaidmenį atlieka teleskopai. O dėl sunkiai mūsų krašte nuspėjamų orų fotografuota buvo spontaniškai, be jokio išankstinio pasiruošimo, eilinių stebėjimų metu ar tiesiog prasisklaidžius debesims. Stebėjimams buvo naudojami trys skirtingi vienetinės gamybos teleskopai, padaryti iš įvairių antrinio naudojimo metalinių detalių, o veidrodžiai paimti iš senų, nebenaudojamų prietaisų. Pagaminti tokie teleskopai: 1. „Planetinis“ – monokuliaras, su ilgo židinio, 26 cm skersmens veidrodžiu.
2. „Horizontinis“, nes per šį binokuliarą patogu stebėti horizontą. Veidrodžiai 11,5 x 16 cm.
3. „Zenitinis“, arba „Didysis binokuliaras“. Jis geriausiai tinka stebėti zenitą ir turi 18 x 26 cm veidrodžius.

Egzoplanetos
Gabrielė Morkūnaitė, 9 kl.
Vilniaus Žvėryno gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Aurelija Visockienė
Konsultantas dr. Audrius Bridžius, Fizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Egzoplanetos – tai planetos, esančios ne Saulės sistemoje. Daugelis jų surastos naudojant netiesioginius metodus, o ne tiesiog stebint. Daugelis egzoplanetų yra didžiuliai dujų kamuoliai, panašūs į Saulės sistemos Jupiterį, tik daug kartų didesni. Nuo Pegaso 51 planetos atradimo 1995 m. susidomėjimas kitų žvaigždžių planetų sistemomis taip išaugo, kad šiuo metu atrasta daugiau kaip 400 egzoplanetų. Darbe mėginu nustatyti, kurios iš atrastų planetų gali būti tinkamos gyvybei. Žvaigždėlapyje išskyriau žvaigždes, prie kurių buvo atrastos egzoplanetos.

Automatinis cefeidžių atpažinimo algoritmas
Algimantas Bikulčius, 10 kl.
Vilniaus Radvilų gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Aurelija Visockienė
Konsultantas Donatas Narbutis, VU doktorantas

Darbo tikslas yra sukurti programą, kuri pagal stebimą regimojo ryškio kitimą laike automatiškai atpažintų cefeides. Programos algoritmas yra pagrįstas „Markov chain Monte Carlo“ metodu, kuris lygina regimojo ryškio kitimo modelius su tiriamosios žvaigždės stebėjimų duomenimis, parenka jiems geriausiai tinkančią kitimo kreivę ir nustato patikimumą, kad kintamoji yra cefeidė. Atpažintoms cefeidėms iš periodo-šviesio sąryšio yra suskaičiuojamas atstumas ir įvertinamas jo patikimumas, priklausantis nuo matavimų skaičiaus ir ryškio paklaidų. Programa yra testuojama su žinomų cefeidžių kitimo kreivėmis imant stebėjimo duomenis iš „AAVSO“ duomenų bazės.

Trikampio galaktikos OB asociacijos
Motiejus Valiūnas, 10 kl.
Vilniaus licėjus, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras
Vadovė Aurelija Visockienė
Konsultantas Donatas Narbutis, VU doktorantas

Darbe yra tiriamos OB žvaigždžių asociacijos Trikampio galaktikoje. C++ programavimo kalba parašyta programa, kuria išskiriamos asociacijos. OB žvaigždės grupuojamos pagal jų viršutinę amžiaus ribą, iš atskirų amžiaus grupių sudaromos asociacijos ir nustatomi sudarytų asociacijų dydžiai. Lyginant asociacijų pasiskirstymą galaktikoje, nustatoma asociacijų plitimo priklausomybė nuo atstumo iki galaktikos centro ir kiti plitimo parametrai.

Ar juodosios skylės ardo žvaigždžių spiečius?
Justas Tamašauskas, 11 kl.
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija
Gabija Maršalkaitė, 10 kl.
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Konsultantas Donatas Narbutis, VU doktorantas

Darbe yra tiriama vidutinės masės (100 Saulės masių) juodosios skylės įtaka mažos masės (iki 1000 Saulės masių) žvaigždžių spiečiaus dinaminei evoliucijai. Modeliavimui naudojama programa „Grav-Sim“, kuri sprendžia N-kūnų uždavinį, kai: 1) spiečius evoliucionuoja nieko netrukdomas, 2) spiečiuje yra vidutinės masės juodoji skylė, 3) kai ši praskrieja pro spiečių įvairiais atstumais nuo centro. Tyrimo tikslas yra įvertinti, koks yra vidutinės masės juodųjų skylių vaidmuo ardant mažų masių žvaigždžių spiečius galaktikose.

10 Žemei artimiausių žvaigždžių UV spinduliuotės tyrimas
Laura Paulina Šinkūnaitė, 11 kl.
Vilniaus licėjus
Vadovė Danutė Aleksienė
Konsultantas Donatas Narbutis, VU doktorantas

Tirdama ultravioletinių spindulių sąsajas su žvaigždžių aktyvumu pastebėjau, kad nuo žvaigždės aktyvumo tiesiškai priklauso UV spinduliuotės kiekis. Bandžiau į UV kiekio pokyčio priežastis įtraukti ir kitus parametrus.

 


 

© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas