Sveikata Atgal SVEIKATA Kompiuterinių žaidimų įtaka 6–7 metų vaikų emocinei sveikatai Darbo tikslas – įvertinti kompiuterinių žaidimų reikšmę 6-7 metų amžiaus vaikų emocinei sveikatai. Pagal klausimyną, iš pokalbių ir vaikų piešinių nustatėme, kad kompiuteriniai žaidimai: GTA, Lineage 2, Gears of War 2 žaloja vaikų emocinę sveikatą, vystosi neigiamos emocijos: agresyvumas, pyktis, baimė, nerimas, nesaugumas, pažeidžiamumas, įtampa. Nustatėme, kad 40 proc. vaikų konflikto su draugais metu yra agresyvūs, kaip konflikto sprendimo būdą naudoja fizinę jėgą, 15 proc. tiriamųjų smurtauja žodžiais, vartoja daug keiksmažodžių, grasina draugui, neretai meta daiktą, nors ir ne į jį. Provokuojanti situacija 40 proc. tirtų vaikų sukelia pyktį (buvo atsižvelgta ir į kitas pykčio formas, siejamas su charakteriu ir temperamentu), šie vaikai nesugeba spręsti konflikto racionaliai. Net 62,5 proc. vaikų, žaidusių Lineage 2 žaidimą, tapo agresyvūs ir pikti, GTA – 50 proc., Gears of War 2 – 25 proc. Tirtieji vaikai vidutiniškai žaidė 1,5–2 metus, kasdien 4–5 val. Vaikų piešiniai suteikė daug vertingos informacijos apie jų būseną, mintis, emocijas, mąstymą, aplinkos suvokimą bei išgyvenamus vidinius konfliktus. Ydinga laikysena Darbo tikslas – išanalizuoti gimnazijos mokinių sveikatos sutrikimą – netaisyklingą laikyseną. Darbe nagrinėjamos ydingos laikysenos išsivystymo priežastys; pasireiškimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse, tarp berniukų ir mergaičių, kaip greitai ir kaip dažnai pavyksta sutrikimą pašalinti. Atlikta anketinė apklausa, duomenys išanalizuoti ir nustatytos netaisyklingos laikysenos išsivystymo priežastys, ieškota būdų joms pašalinti, paanalizuota, kokios įtakos šiam sutrikimui šalinti gali turėti gydymas. Rezultatai pateikti lentelėse, diagramose, nuotraukose, jie apibūdinti, palyginti, pateiktos išvados ir pasiūlymai. Saugi aplinka – sveikas mokinys Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus prieš keletą metų sakė: „Vietoj to, kad augtų ir bręstų saugioje, ramioje ir ugdančioje aplinkoje, yra moksleivių, kasdien prisiimančių visai nevaikiškų vaidmenų: jie tampa agresijos ir patyčių vykdytojais, jos taikiniais arba liudytojais.“ Taigi manau, kad mokinių saugumas mokykloje – viena iš svarbiausių dabartinės visuomenės problemų. Pastaruoju metu Lietuvos spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse gausėja informacijos, kaip moksleiviai pasiduoda psichologiniam smurtui ir, jausdamiesi nesaugūs mokykloje, net išdrįsta pakelti prieš save ranką. Prieš trejus metus vykdytame projekte „Saugus mokinys – sveikas žmogus“ išsiaiškinta, kaip mokykloje jaučiasi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleiviai. Šiemet, pradėjus „gryninti“ mūsų gimnaziją, atėjo labai daug skirtingai socialiai prisitaikiusių mokinių iš viso rajono mokyklų. Todėl mes nusprendėme tęsti projektą „Saugus mokinys – sveikas žmogus“ ir išsiaiškinti, kaip tai paveikė saugumo sampratą, palyginus su 2007 metų duomenimis. Darbo tikslas: Išsiaiškinti, ar visi mokiniai jaučiasi saugūs mokykloje. Darbo uždaviniai: nustatyti, ar mokiniai patiria fizinę, psichologinę, seksualinę ir virtualią prievartą; įvertinti, ar aplinka, kurioje vaikai mokosi, yra pakankamai saugi ir sveika; palyginti gautus rezultatus su 2007 metų duomenimis. Anketavimo būdu apklausti 122 mokiniai, besimokantys 7–8 klasėse, ir 178 besimokantys 1–4 gimnazijos klasėse. Apklausta 30 mokytojų ir 60 moksleivių tėvų. Energinių gėrimų vartojimas – dar vienas žalingas jaunimo įprotis Daugelis žino, kad energiniai gėrimai „viduje pažadina žvėrį“. Šių gėrimų reklaminėse kampanijose teigiama, jog jie padeda atsikratyti nuovargio, miego, įgyti žvalumo ir padidinti organizmo tonusą. Kasmet pasaulyje jų parduodama apie 30 proc. daugiau. Lietuvoje energinių gėrimų pardavimas taip pat sparčiai auga, juos ypač mėgsta jaunimas. Darbe pateikiami Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokinių, Elektrėnų sporto mokyklos sportininkų bei VGTU studentų tyrimų apie energinių gėrimų vartojimą duomenys Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleivių lytinio gyvenimo tyrimas Lytinio gyvenimo pradžia – labai svarbus kiekvieno jauno žmogaus žingsnis. Yra sunku išsiskirti iš draugų. Dar nelabai seniai realus ankstyvų lytinių santykių stabdis buvo viešumo vengimas, visuomenės pasmerkimo, nėštumo ir venerinių ligų baimė. Tačiau ilgainiui visų trijų stabdymo faktorių reikšmė pastebimai mažėja. Dabar jaunimas viešumo nebijo, nes visuomenė į ankstyvus lytinius santykius žiūri gana tolerantiškai. Medicinos laimėjimai susilpnino ir kitus du stabdžius – baimę pastoti bei užsikrėsti venerinėmis ligomis. Savo darbe pateikiame Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokinių lytinio gyvenimo patirties analizės duomenis, gimnazistų nuomonę apie lytinių santykių amžiaus pradžią. Maisto medžiagų įtaka dantų emalio ligoms, bei jų profilaktika naudojant dantų pastas Šis darbas yra 2008 m. darbo tęsinys. Atlikę darbą vykdėme sklaidą mūsų gimnazijos mokiniams apie dantų pastų svarbą dantims, pasiūlėme būdus, kaip išvengti dantų ligų, parengėme lankstinuką, kurį išplatinome gimnazijoje. Šiame darbe ištyrėme mineralinio vandens, limonadų, sulčių ir saldainių tirpalų pH, jų poveikį kiaušinio lukšto (dantų emalio) baltumui ir tvirtumui, apsaugai naudojant įvairias dantų pastas. Nustatėme rūgščių, dažiklių ir saldiklių įtaką kiaušinio lukštui (dantų emaliui). Išsiaiškinome dantų pastose esančių veiksmingųjų medžiagų poveikį dantims. Atlikome pakartotinę mūsų gimnazijos mokinių apklausą, palyginome, kaip pasikeitė jų turimos žinios apie dantų ligų dažnumą, profilaktiką. Gautus 2008 m tyrimų rezultatus palyginome su 2009 m. atliktų tyrimų rezultatais, juos apibendrinome ir suformulavome išvadas. Paciento ir slaugytojo tarpusavio ryšio įtaka gijimui Paciento ir slaugytojo ryšys itin svarbus paciento gijimui. Vienas pagrindinių darbo tikslų – atlikti praktiką Vievio slaugos namuose, jos metu nuolat bendrauti su pacientais bei slaugytojais. Darbo metu atlikti statistinę analizę, apklausti pacientus, kaip jie vertina slaugytojų darbą, priežiūrą, kokio bendravimo tikisi iš slaugytojų. Taip pat remiantis medikų bei psichologų konsultacijomis ir literatūros šaltiniais aprašyti slaugytojų tipus, jų darbo specifiką. Visos praktikos metu stebint paciento ir slaugytojo bendravimo ryšį padaryti išvadas: koks bendravimas turi didžiausią įtaką paciento gijimui ir kaip pacientas reaguoja į slaugytojo pagalbą. Stresoriai. Jų poveikis organizmui Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip į stresorius reaguoja skirtingų temperamentų žmonės. Apklausėme 124 žmones, ištyrėme jų temperamento tipą, patiriamo streso lygį ir pagal tai nustatėme, kokio tipo žmonės atsparesni stresui. Taip pat dešimčiai mokytojų matavome kraujo spaudimo kitimą darbo metu. Nustatėme, kokį stresą mokytojai patiria pamokų metu. Elektromagnetinės spinduliuotės ir apšvietos tyrimas „Santaros“ gimnazijoje Darbas tęstinis. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar elektromagnetinės bangos ir patalpų apšvieta neturi neigiamos įtakos gimnazijos bendruomenės darbui ir sveikatai. Toliau kaupti gautus rezultatus, juos sisteminti, palyginti su ankstesniais tyrimais ir Sveikatos ministerijos higienos normatyvais. Duomenis su patarimais ir mokinių pastebėjimais pateikti mokyklos administracijai. Moksleivių, pasirinkusių skirtingus mokymosi profilius, požiūris į dantų išvaizdą ir gydymo baimę Šiais laikais žmonės turi vis daugiau problemų dėl dantų, jos vis didėja, todėl yra būtina atkreipti dėmesį ir pradėti spręsti dantų problemas. Mūsų darbo tikslas – įvertinti jaunuolių dantų gydymo baimės, dantų priežiūros ir išvaizdos vertinimo sąsajas su pasirinktu mokymosi profiliu, lytimi bei amžiumi. Tyrime dalyvavo beveik 200 (III ir IV gimnazijos klasių) mokinių. Duomenys pateikti lentelėmis ir diagramomis. Mokinio kuprinės svorio įtaka taisyklingai laikysenai Lazdijų miesto mokyklose buvo atliktas 4–5 klasių tyrimas, kuriuo buvo siekiama sužinoti, ar sunkios mokinių kuprinės. Tyrimo metu buvo pasverta 270 mokinių, jų kuprinės su mokinio priemonėmis ir tuščios kuprinės. Atlikus tyrimą buvo apskaičiuotas individualus kuprinės svoris procentais pagal mokinio svorį. Nustatyta, kad iki 10% kūno masę sudarančių kuprinių buvo 131 vnt. (48,5%), nuo 10% iki 15% – 133 vnt. (49,2%), o viršijančių normą, t.y. virš 15% – 6vnt. (2,3%). Optimalus kuprinės svoris turi būti iki 10% mokinio svorio, todėl teigtina, kad nešiojamos mokinių kuprinės neatitinka optimalaus nešiojamos kuprinės svorio. Akrilamidas. Greitas maistas – trumpas gyvenimas Jau niekam ne paslaptis, kad maiste, kurį valgome, gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Lietuvoje kasmet nustatoma 17 tūkst. naujų vėžio atvejų, ir net 20–50 proc. mirčių nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais, nors tyrimais išmatuoti jos poveikį labai sudėtinga. Nuolat skubantiems ir neturintiems laiko pavalgyti žmonėms greito maisto kavinukės, užeigėlės ar tiesiog degalinės, kuriose parduodami greiti užkandžiai – tikras išsigelbėjimas. Tiesa, pavalgyti galima greitai, bet – kaip sveikata? Darbo tikslas buvo išsiaiškinti greito maisto populiarumą tarp įvairaus amžiaus žmonių ir jame esančios medžiagos – akrilamido poveikį žmogaus organizmui. Kad pasiektume tikslą, išnagrinėjome esamą literatūrą, atlikome anketinę apklausą ir bandymą su jaunimo pamėgtu makdonaldų maistu. Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai Darbo tikslas – apklausiant moksleivius ir jų tėvus, įvertinti žinias apie Lietuvoje populiarėjančius energinius gėrimus ir jų poveikį sveikatai. Darbe pateikiama energiniuose gėrimuose esančių medžiagų poveikis žmogaus sveikatai. Atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 350 moksleivių ir 50 tėvų. Buvo tirta, kiek apklaustieji žino apie energinius gėrimus, analizuotos priežastys, skatinančios vartoti šiuos gėrimus. Išanalizuoti respondentų atsakymai, parengtos ir išplatintos skrajutės. Bendradarbiaujant su gimnazijos sveikatos priežiūros specialiste gimnazijos bendruomenėje vykdyta švietėjiška veikla. Mokinių nerimo ir depresijos išreikštų požymių dinamika 2009–2010 m. m. ir sąsajos su mokymosi rezultatais Mokinio rezultatus mokykloje gali lemti daugybė įvairių veiksnių, keletas iš jų – tai aiškiai išreikšti nerimo ir depresijos požymiai. Nerimas slopina kritinį, loginį mąstymą, sukelia dėmesio sutrikimus, pasunkėja skaitomo teksto supratimas, trumpalaikė darbinė atmintis pasidaro labai ribota, ilgalaikė atmintis pamažu silpnėja. Depresija taip pat gali turėti įtakos mokymuisi, nes sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, pirmiausia – ką nors pradėti, sunku sutelkti mintis, planuoti savo veiklą, užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas. Tęstinio tyrimo metu apklausta 380 5–12 klasių mokinių, naudotas „Depresijos ir nerimo klausimynas“ (R. P. Snaith, A. S Zimond, 1994), kitaip – HAD. Darbe palygintas mokinių nerimo ir depresijos požymių išreikštumas 2009–2010 m. m., įvertintas jo ryšys su mokymosi rezultatais. Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus ir Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijų moksleivių fizinis išsivystymas bei sveikatos būklė Išanalizuoti ir palyginti kaimo ir miesto teritorijų moksleivių fizinio išsivystymo skirtumai, bandyta nustatyti šių skirtumų priežastis. Įvertinta Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus ir Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijų moksleivių fizinis išsivystymas bei sveikatos būklė. Darbo metu išanalizuoti 988 moksleivių (7–18 metų amžiaus) sveikatos pažymėjimai. Įvertinti kūno matmenys: ūgis, svoris, kūno stambumas, sveikatos būklė, pateiktos diagramos; įvertinta klasių darbinė aplinka (apšvietimas, suolų komplektacija); atlikta anketinė analizė „Moksleivių fizinė būklė“, pateiktos išvados. Stresas ir jo poveikis žmogaus organizmui Darbo tema – stresas ir jo poveikis žmogaus organizmui. Ši problema kamuoja kiekvieną iš mūsų, todėl ir pasirinkau tokį projektą. Išsikėlęs tikslą išanalizuoti streso būsenos ypatumus, streso poveikį jaunam žmogui, apklausų metodu išsiaiškinau svarbiausius veiksnius, kurie išprovokuoja streso būseną. Siekiant realizuoti darbo tikslą, keliami šie uždaviniai: surinkti informaciją apie streso būseną bei jos poveikį žmogui; apklausti gimnazijos mokinius ir susisteminti jų atsakymus; parengti pranešimą streso tema ir jį pristatyti dviem problemiškoms klasėms (15–16 m.) bei dirbti su jomis. Užsiėmimuose naudojau šiuos efektyvius metodus: muzikos, dailės terapiją bei autogeninę treniruotę. Su minėtomis klasėmis padėjo dirbti ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Olegas Dutovas. Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas Tyrimu siekiame įvertinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimą tarp 5–12 klasių mokinių 2007/2008 ir 2008/2009 m. m. ir juos palyginti. Abiturientų savijautos tyrimas Baigiamosiose klasėse ypač padidėja moksleivių psichoemocinė įtampa, daugėja negalavimų. Tuo tarpu duomenų apie abiturientų mokymosi krūvį, savijautą, gyvenseną ir sveikatą yra nedaug. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, koks ryšys tarp abiturientų sveikatos, mokymosi krūvio ir atskirų gyvensenos veiksnių. Nustačius, kokie veiksniai patys svarbiausi, galima būtų atitinkamai koreguoti mokymo programas, darbo krūvius, atkreipti dėmesį į moksleivius, galinčius turėti daugiausia problemų dėl per didelio mokymosi krūvio baigiamosiose klasėse. Pajūrio klimato įtaka moksleivių savijautai ir jų atminčiai Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką moksleivių savijautai bei jų trumpalaikei atminčiai daro specifinis pajūrio klimatas. Tai buvo atliekama pasitelkiant psichologinį tiesioginio ir atvirkštinio skaičiavimo testus bei pildant savijautos anketas. Stebėta, kaip moksleivių savijautą ir trumpalaikę atmintį veikia šie klimato faktoriai: temperatūros svyravimai, atmosferos slėgis, santykinė drėgmė, vėjuotumas, vėjo žvarbumas. Taip pat vertintas Žemės magnetinio lauko ir Saulės aktyvumo poveikis. Meteoduomenys gauti iš KMU psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Palangos filialo. Atlikta statistinė duomenų analizė.
|
© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas