Sekcija E

Atgal
 Atgal

SEKCIJA E

Fosilijos Lietuvos rieduliuose
Domas Norkevičius
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, gamtotyros klubas „Eureka“, 11 kl.
Vadovas Saulius  Tamošiūnas
Konsultantas Sigitas Radzevičius

Rieduliai yra magminių, metamorfinių ir nuosėdinių uolienų psefitų grupei priklausanti apzulinta kietosios uolienos nuolauža, kurios skersmuo 100–1000 mm ir daugiau. Šios uolienos atsidengusios šiaurinėje Estijoje, Baltijos jūros dugne. Iš ten ledyno atgabentos į Lietuvą. Fosilijos Lietuvos rieduliuose tyrinėjamos ketverius metus, iš dvylikos šalies vietų surinkta daugiau kaip 600 vnt. fosilijų pavyzdžių. Svarbiausios šios organizmų grupės: moliuskai, duobagyviai, nariuotakojai, stuburiniai, dumbliai, dygiaodžiai, kirmėlės, pirmuonys, graptolitai, samangyviai, pečiakojai, sausumos augalai iš kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, juros, kreidos geologinių Žemės vystymosi periodų.

Klaipėdos miesto geriamasis vanduo
Irmantas Nomgaudas
Ieva Baužytė
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, 9 kl.
Vadovė Donata Žiaukrienė
Konsultantė Regina Ramanauskaitė

Darbo tikslas – nustatyti Klaipėdos regiono geriamojo vandens kokybę, ištirti, kokių cheminių junginių yra Klaipėdos vandenyje. Atlikti įvairūs tyrimai. Tyrimams vanduo imtas iš vandenviečių, gręžinių ir šulinių. Nustatyta, kad vandenyje esama nitratų, chloridų, fluoridų, amonio, geležies, permanganato, nitritų, mangano jonų. Taip pat ištirti: spalva, kvapas, temperatūra, pH, drumstumas. Gauti rezultatai parodė, kad Klaipėdos miesto vandenyje viršyta leistina fluoridų jonų norma, o regiono gręžinių ir šulinių vandenyje  – nitratų, geležies, amonio jonų. Šulinių ir gręžinių tyrimų rezultatai įteikti savininkams, nurodyta, kaip pagerinti vandens kokybę.

Klaipėdos miesto oro užterštumas ir jo įtaka gyventojų sveikatai
Šarūnas Domarkas
Marius Baltramonaitis
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, 8 kl.
Vadovė Donata Žiaukrienė

Darbas tęstinis. Siekta ištirti oro būklę Klaipėdoje ir išsiaiškinti, ar tarša neviršija leistinų normų. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: nustatyti CO, SO2, NO2 ir kietųjų dalelių koncentracijas įvairiose miesto vietose, išsiaiškinti didžiausius taršos šaltinius, jų poveikį žmonių sveikatai, augalams bei antropologiniams objektams, nustatyti oro kokybės kaitą, pateikti oro kokybės gerinimo būdus. Pagal kerpių rūšių gausumą ir dengiamą plotą bei įvairovę nustatėme oro užterštumą parkuose ir gyvenvietėse. Buvo išmatuotas kritulių pH, apskaičiuotas transporto priemonių išmetamų CO dujų kiekis, fotoelektrokalorimetru nustatytos SO2 ir NO2 dujų koncentracijos ore. Nustatyta oro tarša didžiausių gamyklų teritorijose. Ištirta, kad taršos šaltinių kasmet vis daugėja, žmogaus sveikatai kenksmingų dujų koncentracija daugelyje miesto vietų viršija normą.

Gydomieji Pasvalio rajono sieros šaltiniai
Dainius Trybė
Tomas Trybė
Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, 12 kl.
Vadovas Egidijus Petrulis

Dėl antropogeninių veiksnių gruntinis vanduo dažnai tampa netinkamas vartoti, todėl šaltinių vanduo tampa gera alternatyva. Dėl savitos vandens sudėties mineraliniai vandenys dažnai yra naudojami gydymui. Pasvalio r. šaltiniuose yra daug sieros junginių (sulfatų). Kai kurie šaltiniai pasižymi sieros vandenilio kvapu. Buvo atlikti natrio (Na), kalio (K), kalcio (Ca), chloro (Cl2), fluoridų (F-), hidrokarbonatų (HCO3-), karbonatų (CO32-), sulfatų (SO42-), nitratų (NO3-), nitritų (NO2-), vandenilio sulfido (H2S) kiekio nustatymo tyrimai šešių Pasvalio rajono šaltinių vandenyje. Išmatuotos šaltinių pH vertės bei bendra mineralizacija. Darbe apžvelgiami tyrimų rezultatai, šaltinių istorija, dabartinė jų būklė, įvertinamos šaltinių vandens balneoterapinės savybės, vandens panaudojimo galimybės. Tirtų šaltinių vandens cheminė sudėtis lyginama su Latvijos ir Lietuvos šaltiniais.

Dirvožemio struktūros įtaka elementų pasisavinimui
Viktorija Petrauskaitė
Inga Miliūtė
Palangos ,,Baltijos“ pagrindinė mokykla, 9 kl.
Vadovė Regina Burvienė
Konsultantė Alma Burvytė

Kadangi Lietuvoje vis dar naudojamas etiliuotas su Pb(C2H5)4 benzinas, tai švino junginiai nusėda pakelių dirvožemyje ir juos pasisavina augalai. Nutarėme ištirti, kokią įtaką dirvožemio struktūra daro švino jonų pasisavinimui ir augalų augimui. Tuo tikslu į skirtingos struktūros dirvožemį pasėjome pipirnes, laistėme švino nitrato tirpalu, auginome ir ištyrėme jonų kiekį.


Katalazės aktyvumo slopinimo in vitro testo, kaip biotestavimo metodo, panaudojimo galimybė aplinkos užterštumui įvertinti
Justinas Gecevičius
Palangos senoji gimnazija, 11 kl.
Justina Macijauskaitė
Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla, 9 kl.
Vadovė Danguolė Baranauskienė
Konsultantas Gintvilas Baranauskas

Darbas tęstinis, o jo tikslas – nustatyti fermento katalazės aktyvumo slopinimo in vitro testo, kaip biotestavimo metodo, panaudojimo galimybę aplinkos užterštumui įvertinti. Tirta, kaip nuotekų vanduo veikia katalazės aktyvumą. Iš UAB „Palangos vandenys“ gauti nuotekų (prieš ir po valymo) vandens pavyzdžiai bei jų standartinių laboratorinių tyrimų rezultatai. Jie buvo lyginami su katalazės testo gautais duomenimis. Taip buvo aiškinamasi, kokie nuotekų vandens veiksniai veikia katalazinę reakciją. Taip pat lygiagrečiai su katalazės testu buvo atlikti salotų sėklų bei plūdenų biotestai. Tyrimų rezultatai palyginti tarpusavyje. Analizuota, kokią įtaką katalazės aktyvumui turi nuotekų užteršimas sunkiaisiais metalais (Pb, Zn, Ni, Cu). Tyrimų duomenų analizei panaudota koreliacinė ir dispersinė (MANOVA) analizės.

Metalų jonų įtaka nitrato jonų pasisavinimui
Rima Jonkutė
Rita Jonkutė
Palangos senoji gimnazija, 10 kl.
Vadovė Regina Burvienė

Vanduo yra labai svarbus žmonėms, augalams ir gyvūnams. Jau trečius metus mes tiriame gamtinio vandens parametrus: pH, nitratų, nitritų, fosfatų, deguonies kiekį. Pastebėjome ir ištyrėme, kad vandens rūgštingumas turi įtakos šių jonų pasisavinimui. Šiemet turėjome tikslą ištirti metalų jonų įtaką nitrato jonų pasisavinimui, kai pH 5 ir 6. Bandymus atlikome su greitai augančiu augalu – pipirne. Ištyrėme, kad nitrato jonų pasisavinimą skatina ličio, kalcio, kalio jonai, stabdo švino, aliuminio jonai.

Kuršių marių vandens užterštumo įtaka eutrofikacijai
Beatričė Stulpinaitė
Rūta Vyšniauskaitė
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, 12 kl.
Vadovė Donata Žiaukrienė

Šiuo darbu siekiame išsiaiškinti, kas sukelia biogeninių medžiagų padaugėjimą Kuršių marių vandenyse, surinkti informaciją, kaip ir kuo teršiamas Kuršių marių vanduo, atlikti fizikinius ir cheminius Kuršių marių vandens tyrimus, Kuršių marių vandens mėginio eutrofikacijos procesą stebėti laboratorijoje ir supažindinti moksleivius ir visuomenę su tyrimo rezultatais, paskatinti rūpintis jų aplinkoje esančiais vandens telkiniais.

Sparnuočių paplitimas Šėtos apylinkėse
Ona Eigirdaitė
Goda Freimontaitė
Kėdainių r. Šėtos gimnazija, 11 kl.
Vadovė dr. Rasa Baltušytė

Darbo tikslas – atlikti apskaitą ir sužinoti, kokie paukščiai migruoja laukuose ir žiemoja Šėtos apylinkėse. Labiausiai domino tilvikiniai ir plėšrieji paukščiai. Be jų, buvo stebimi varniniai paukščiai bei viena žvirblinių rūšis (plėšrioji medšarkė). Tyrimai buvo atliekami 2009-2011 m. Duomenys parodė, kad Šėtos apylinkėse dominuoja kikiliai. Dominantinės rūšys – dirvinis vieversys, varnėnai, liepsnelės. Apskaitų metu buvo užregistruotos šios paukščių rūšys: didžioji zylė, žalioji pečialinda, karietaitė, karklažvirblis, strazdas giesmininkas, geltonoji starta, juodoji zylė, pilkoji pečialinda ir kt. Kapliuose, prie tvenkinio, kuriame auginami karpiai, atradome pirštinės tipo remezos lizdą.

Biosorbentų panaudojimas sunkiesiems metalams pašalinti iš užteršto vandens
Akvilė Gintautaitė
Justas Karčauskas
Palangos senoji gimnazija, 11 kl.
Vadovė Danguolė Baranauskienė
Konsultantas Gintvilas Baranauskas

Darbo tikslas – išsiaiškinti augalinių atliekų, kaip biosorbentų, panaudojimo sunkiesiems metalams šalinti iš vandens galimybes. Naudotos išdžiovintos ir susmulkintos bananų žievelės, bulvių lupenos ir kaštonų vaisiai. Tyrime naudoti sunkiųjų metalų (Zn, Pb) tirpalai. Tirta, kaip pasirinkta nepanaudojama biomasė sugeria sunkiuosius metalus ir ar jai įtaką daro terpės rūgštingumas ir ekspozicijos laikas. Atlikta dispersinė duomenų analizė. Nustatyta, kad švino absorbavimui didžiausią įtaką turėjo ekspozicijos laikas, tačiau biosorbento prigimtis neturėjo įtakos absorbuojamo metalo kiekiui. Cinko absorbavimui didžiausią įtaką turėjo biosorbento prigimtis, o terpės rūgštingumas ir ekspozicijos laikas neturėjo įtakos absorbavimo procesui.

Mokyklos patalpų oro mikrobiologinės būklės įvertinimas
Monika Vitkauskaitė
Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykla, 9 kl.
Vadovė Daiva Paškevičienė
Konsultantas dr. Algimantas Paškevičius

Pagrindinis tyrimų tikslas – išaiškinti mokyklos patalpų užterštumą mikroorganizmais. Nustatyta, kad mokyklos patalpose paplitę įvairių sistematinių grupių mikroorganizmai.

Pušų ir eglių spyglių analizė veikiant užterštai aplinkai
Eglė Dumaitytė
Akvilė Kanaporytė
Kėdainių šviesioji gimnazija, 11 kl.
Vadovė dr. Rasa Baltušytė
Konsultantė dr. Alvyra Šlepetienė

Pagal spygliuočių būklę ir jos pokyčius sprendžiama apie vienokių ar kitokių cheminių elementų ar jų junginių kiekius aplinkoje bei jų pokyčius. Darbo tikslas – ištirti ir palyginti pušų ir eglių spyglių sandaros ir cheminės sudėties kitimą, lyginant pavyzdžius iš 5 Kėdainių rajono vietovių. Tyrimai buvo atliekami 2010-2011 m. gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Matuotų pirmamečių spyglių storis vidutiniškai varijavo nuo 0,47 mm iki 0,62 mm, spyglių ilgis – 52,6-71,5 mm. Antramečių spyglių storis kito nuo 0,61 iki 0,67 mm. Vertinant medžių pažeidimus dažniausiai pastebėta paprastųjų eglių atviros žaizdos ir viršūnių netekimas. Lyginant spyglių cheminę sudėtį pušų spygliuose rastas didesnis kiekis azoto, fosforo, kalio ir natrio.

Balinių vėžlių paplitimas ir jų apsauga Merkinės apylinkėse
Domantas Nedzinskas, 10 kl.
Žygimantas Minelga, 8 kl.
Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija
Vadovas Silvestras Pūtys
Konsultantas dr. Mindaugas Lapelė

Darbo tikslai: surinkti informaciją apie vėžlių paplitimą Merkinės apylinkėse ir nustatyti vietas, kur jie galėtų gyventi; išsiaiškinti N vietovėje vėžlių kiaušinių dėjimo vietas; išsaugoti N vietovėje balinių vėžlių kiaušinių dėtis ir jų dėjimo vietas.
Balinis vėžlys yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir griežtai saugomų rūšių sąrašą, ES buveinių direktyvos sąrašus. Balinio vėžlio paplitimas ir populiacijos būklė geriau ištyrinėti Lazdijų rajone, ten išskirtos ir teritorijos šiai rūšiai išsaugoti. O duomenų apie balinius vėžlius Merkinės apylinkėse labai nedaug. Apklausus gimnazijos mokinius ir vietinius gyventojus buvo sudarytas vietų, kur Merkinės apylinkėse pastebėti vėžliai, žemėlapis. Taip pat buvo išskirtos ir aprašytos teritorijos, kur labiausiai tikėtinas vėžlių buvimas. Tačiau stebėjimų metu jų pačių aptikti nepavyko. Kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistais, kurie dalyvauja Lietuvos gamtos fondo projekte „Bandomojo ekologinio tinklo Pietų Lietuvoje sukūrimas“, N vietovėje buvo ieškota vėžlių kiaušinių dėjimo vietų, tos vietos aprašytos, išmatuoti atstumai iki vandens telkinio. 8 dėtys buvo apsaugotos nuo plėšrūnų vieliniu tinklu. Apie 2 dėtis ant kelio buvo pranešta Lietuvos gamtos fondo specialistams, šie kiaušinius nuvežė į Kauno zoologijos sodą, kur iš jų išsirito vėžliukai. 2012 m. numatoma tęsti balinių vėžlių paieškas Merkinės apylinkėse, kartu su direkcijos specialistais įvertinti dėčių apsaugos priemonių efektyvumą, pristatyti tyrimų rezultatus gimnazijos moksleiviams.

Kuršių marių pakrantės bakterioplanktono metabolinio aktyvumo vertinimas žiemą, naudojant fluorescencinio mikroskopavimo techniką
Emilija Kurlytė
Živilė Vieversytė
Palangos senoji gimnazija, 12 kl.
Vadovė Daiva Urbštienė
Konsultantas Sigitas Šulčius

Darbe vertinami mikroorganizmų metabolinio aktyvumo pokyčiai Kuršių mariose besikeičiančio klimato kaitos kontekste, remiantis temperatūros didėjimo scenarijais. Vanduo buvo inkubuojamas keturiose skirtingose temperatūrose. Pasitelkus epifluorescencinio mikroskopavimo techniką, įvertintas metaboliškai aktyvių prokariotų santykinis gausumas. Gauti rezultatai atspindi mikrobinės kilpos efektyvumą ir prokariotų bendrijos atsaką į pasikeitusios bendrijos aplinkos poveikį.

Šelmeninių kregždžių biologijos ir populiacijos įvertinimas Raseinių rajono Trakinių kaime
Titas Simanavičius
Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla, 9 kl.
Vadovė Rasa Vaišvilienė
Konsultantas habil. dr. Petras Kurlavičius

Darbas tęstinis, stebėjimai buvo atliekami dvejus metus, gauti duomenys palyginti tarpusavyje ir su kitų šaltinių duomenimis. Šelmeninių kregždžių (Hirundo rustica L.) apskaita Raseinių rajono Trakinių kaimo teritorijoje buvo atlikta 2010-2012 m. balandžio–spalio mėn. Sodybos sunumeruotos, nustatyta, kokiuose statiniuose įsikūrę paukščiai, ir suskaičiuoti ten rasti užimti lizdai, ieškota priežasčių, kodėl kai kuriose kaimo sodybose visai neperi šie paukščiai. Vienoje sodyboje buvo atlikti nuodugnesni 6 lizdų ir juose perinčių paukščių biologiniai tyrimai: lizdų užėmimo laikas, matavimas, svėrimas, kiaušinių tyrimas, pirmojo kiaušinėlio sudėjimo fiksavimas, perėjimo trukmė, jauniklių augimo ir apsiplunksnavimo stebėjimas ir fiksavimas užrašuose, fotonuotraukose.

Obelies upės tyrimai
Rolandas Cukanovas
Solveiga Urbonaitė
Kėdainių šviesioji gimnazija, 12 kl.
Vadovė dr. Rasa Baltušytė

Vanduo Žemėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvybės buvimą mūsų planetoje praeityje, dabar ir ateityje. Darbo tikslas – įvertinti ir aprašyti Obelies upės vagos vingiuotumą, profilį, kranto liniją, fizines charakteristikas, kai kuriuos hidromorfologinius kriterijus ir jų įverčius. Vystantis pramonei, žemės ūkiui ir pereinant prie pažangių gamybos bei ūkininkavimo technologijų, neigiama antropogeninės veiklos įtaka vandens kokybei išlieka aktuali. Paviršinių vandens telkinių kokybei didelę įtaką daro baseino hidrologinis režimas, kuriam būdingi sezoniniai pokyčiai, taip pat dėl antropogeninės veiklos atsiradę pokyčiai.

Koralai (Anthozoa) Laukuvos apylinkių paleofaunoje
Eglė Kupetytė
Martynas Bučnius
Šilalės r. Laukuvos NorbertoVėliaus gimnazija, 10 kl.
Vadovas Stanislovas Šimkus

Kodėl koralai? Koralai – atogrąžų jūrų gyventojai. Laukuvoje nėra nei jūrų, nei atogrąžų, bet koralų (jų fosilijų) randama. Todėl ir nusprendėme atskleisti šias mūsų krašto paslaptis – tuo labiau, kad detalesnių Laukuvos apylinkių (ir Šilalės rajono) paleomedžiagos tyrimų nėra skelbta. Darbe trumpai pristatoma paleozojuje ir mezozojuje gyvenę koralai (Anthozoa) – jų biologiniai ypatumai, evoliucija ir sistematika, pateikiama jų įvairovė, išplitimas Laukuvos apylinkėse. Pirmiausia rėmėmės gausia Laukuvos apylinkėse surinkta fosiline medžiaga. Kartu su kitais inventorizuota, sugrupuota daugiau nei 500 fosilijų, surinktų paskutiniais metais. Tipingesnės fosilijos identifikuotos, nufotografuotos ir perkeltos į elektronines laikmenas. Dalis medžiagos pateikta šiame darbe. Parengtas prezentacinis rinkinys. Rekonstruodami Laukuvos apylinkių paleofauną, taip pat rėmėmės paleogeografijos, geologijos ir kt. duomenimis.

 

© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas