Sekcija E Atgal SEKCIJA E Fosilijos Lietuvos rieduliuose Rieduliai yra magminių, metamorfinių ir nuosėdinių uolienų psefitų grupei priklausanti apzulinta kietosios uolienos nuolauža, kurios skersmuo 100–1000 mm ir daugiau. Šios uolienos atsidengusios šiaurinėje Estijoje, Baltijos jūros dugne. Iš ten ledyno atgabentos į Lietuvą. Fosilijos Lietuvos rieduliuose tyrinėjamos ketverius metus, iš dvylikos šalies vietų surinkta daugiau kaip 600 vnt. fosilijų pavyzdžių. Svarbiausios šios organizmų grupės: moliuskai, duobagyviai, nariuotakojai, stuburiniai, dumbliai, dygiaodžiai, kirmėlės, pirmuonys, graptolitai, samangyviai, pečiakojai, sausumos augalai iš kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, juros, kreidos geologinių Žemės vystymosi periodų. Klaipėdos miesto geriamasis vanduo Darbo tikslas – nustatyti Klaipėdos regiono geriamojo vandens kokybę, ištirti, kokių cheminių junginių yra Klaipėdos vandenyje. Atlikti įvairūs tyrimai. Tyrimams vanduo imtas iš vandenviečių, gręžinių ir šulinių. Nustatyta, kad vandenyje esama nitratų, chloridų, fluoridų, amonio, geležies, permanganato, nitritų, mangano jonų. Taip pat ištirti: spalva, kvapas, temperatūra, pH, drumstumas. Gauti rezultatai parodė, kad Klaipėdos miesto vandenyje viršyta leistina fluoridų jonų norma, o regiono gręžinių ir šulinių vandenyje – nitratų, geležies, amonio jonų. Šulinių ir gręžinių tyrimų rezultatai įteikti savininkams, nurodyta, kaip pagerinti vandens kokybę. Klaipėdos miesto oro užterštumas ir jo įtaka gyventojų sveikatai Darbas tęstinis. Siekta ištirti oro būklę Klaipėdoje ir išsiaiškinti, ar tarša neviršija leistinų normų. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: nustatyti CO, SO2, NO2 ir kietųjų dalelių koncentracijas įvairiose miesto vietose, išsiaiškinti didžiausius taršos šaltinius, jų poveikį žmonių sveikatai, augalams bei antropologiniams objektams, nustatyti oro kokybės kaitą, pateikti oro kokybės gerinimo būdus. Pagal kerpių rūšių gausumą ir dengiamą plotą bei įvairovę nustatėme oro užterštumą parkuose ir gyvenvietėse. Buvo išmatuotas kritulių pH, apskaičiuotas transporto priemonių išmetamų CO dujų kiekis, fotoelektrokalorimetru nustatytos SO2 ir NO2 dujų koncentracijos ore. Nustatyta oro tarša didžiausių gamyklų teritorijose. Ištirta, kad taršos šaltinių kasmet vis daugėja, žmogaus sveikatai kenksmingų dujų koncentracija daugelyje miesto vietų viršija normą. Gydomieji Pasvalio rajono sieros šaltiniai Dėl antropogeninių veiksnių gruntinis vanduo dažnai tampa netinkamas vartoti, todėl šaltinių vanduo tampa gera alternatyva. Dėl savitos vandens sudėties mineraliniai vandenys dažnai yra naudojami gydymui. Pasvalio r. šaltiniuose yra daug sieros junginių (sulfatų). Kai kurie šaltiniai pasižymi sieros vandenilio kvapu. Buvo atlikti natrio (Na), kalio (K), kalcio (Ca), chloro (Cl2), fluoridų (F-), hidrokarbonatų (HCO3-), karbonatų (CO32-), sulfatų (SO42-), nitratų (NO3-), nitritų (NO2-), vandenilio sulfido (H2S) kiekio nustatymo tyrimai šešių Pasvalio rajono šaltinių vandenyje. Išmatuotos šaltinių pH vertės bei bendra mineralizacija. Darbe apžvelgiami tyrimų rezultatai, šaltinių istorija, dabartinė jų būklė, įvertinamos šaltinių vandens balneoterapinės savybės, vandens panaudojimo galimybės. Tirtų šaltinių vandens cheminė sudėtis lyginama su Latvijos ir Lietuvos šaltiniais. Dirvožemio struktūros įtaka elementų pasisavinimui Kadangi Lietuvoje vis dar naudojamas etiliuotas su Pb(C2H5)4 benzinas, tai švino junginiai nusėda pakelių dirvožemyje ir juos pasisavina augalai. Nutarėme ištirti, kokią įtaką dirvožemio struktūra daro švino jonų pasisavinimui ir augalų augimui. Tuo tikslu į skirtingos struktūros dirvožemį pasėjome pipirnes, laistėme švino nitrato tirpalu, auginome ir ištyrėme jonų kiekį.
Darbas tęstinis, o jo tikslas – nustatyti fermento katalazės aktyvumo slopinimo in vitro testo, kaip biotestavimo metodo, panaudojimo galimybę aplinkos užterštumui įvertinti. Tirta, kaip nuotekų vanduo veikia katalazės aktyvumą. Iš UAB „Palangos vandenys“ gauti nuotekų (prieš ir po valymo) vandens pavyzdžiai bei jų standartinių laboratorinių tyrimų rezultatai. Jie buvo lyginami su katalazės testo gautais duomenimis. Taip buvo aiškinamasi, kokie nuotekų vandens veiksniai veikia katalazinę reakciją. Taip pat lygiagrečiai su katalazės testu buvo atlikti salotų sėklų bei plūdenų biotestai. Tyrimų rezultatai palyginti tarpusavyje. Analizuota, kokią įtaką katalazės aktyvumui turi nuotekų užteršimas sunkiaisiais metalais (Pb, Zn, Ni, Cu). Tyrimų duomenų analizei panaudota koreliacinė ir dispersinė (MANOVA) analizės. Metalų jonų įtaka nitrato jonų pasisavinimui Vanduo yra labai svarbus žmonėms, augalams ir gyvūnams. Jau trečius metus mes tiriame gamtinio vandens parametrus: pH, nitratų, nitritų, fosfatų, deguonies kiekį. Pastebėjome ir ištyrėme, kad vandens rūgštingumas turi įtakos šių jonų pasisavinimui. Šiemet turėjome tikslą ištirti metalų jonų įtaką nitrato jonų pasisavinimui, kai pH 5 ir 6. Bandymus atlikome su greitai augančiu augalu – pipirne. Ištyrėme, kad nitrato jonų pasisavinimą skatina ličio, kalcio, kalio jonai, stabdo švino, aliuminio jonai. Šiuo darbu siekiame išsiaiškinti, kas sukelia biogeninių medžiagų padaugėjimą Kuršių marių vandenyse, surinkti informaciją, kaip ir kuo teršiamas Kuršių marių vanduo, atlikti fizikinius ir cheminius Kuršių marių vandens tyrimus, Kuršių marių vandens mėginio eutrofikacijos procesą stebėti laboratorijoje ir supažindinti moksleivius ir visuomenę su tyrimo rezultatais, paskatinti rūpintis jų aplinkoje esančiais vandens telkiniais. Sparnuočių paplitimas Šėtos apylinkėse Darbo tikslas – atlikti apskaitą ir sužinoti, kokie paukščiai migruoja laukuose ir žiemoja Šėtos apylinkėse. Labiausiai domino tilvikiniai ir plėšrieji paukščiai. Be jų, buvo stebimi varniniai paukščiai bei viena žvirblinių rūšis (plėšrioji medšarkė). Tyrimai buvo atliekami 2009-2011 m. Duomenys parodė, kad Šėtos apylinkėse dominuoja kikiliai. Dominantinės rūšys – dirvinis vieversys, varnėnai, liepsnelės. Apskaitų metu buvo užregistruotos šios paukščių rūšys: didžioji zylė, žalioji pečialinda, karietaitė, karklažvirblis, strazdas giesmininkas, geltonoji starta, juodoji zylė, pilkoji pečialinda ir kt. Kapliuose, prie tvenkinio, kuriame auginami karpiai, atradome pirštinės tipo remezos lizdą. Biosorbentų panaudojimas sunkiesiems metalams pašalinti iš užteršto vandens Darbo tikslas – išsiaiškinti augalinių atliekų, kaip biosorbentų, panaudojimo sunkiesiems metalams šalinti iš vandens galimybes. Naudotos išdžiovintos ir susmulkintos bananų žievelės, bulvių lupenos ir kaštonų vaisiai. Tyrime naudoti sunkiųjų metalų (Zn, Pb) tirpalai. Tirta, kaip pasirinkta nepanaudojama biomasė sugeria sunkiuosius metalus ir ar jai įtaką daro terpės rūgštingumas ir ekspozicijos laikas. Atlikta dispersinė duomenų analizė. Nustatyta, kad švino absorbavimui didžiausią įtaką turėjo ekspozicijos laikas, tačiau biosorbento prigimtis neturėjo įtakos absorbuojamo metalo kiekiui. Cinko absorbavimui didžiausią įtaką turėjo biosorbento prigimtis, o terpės rūgštingumas ir ekspozicijos laikas neturėjo įtakos absorbavimo procesui. Mokyklos patalpų oro mikrobiologinės būklės įvertinimas Pagrindinis tyrimų tikslas – išaiškinti mokyklos patalpų užterštumą mikroorganizmais. Nustatyta, kad mokyklos patalpose paplitę įvairių sistematinių grupių mikroorganizmai. Pušų ir eglių spyglių analizė veikiant užterštai aplinkai Pagal spygliuočių būklę ir jos pokyčius sprendžiama apie vienokių ar kitokių cheminių elementų ar jų junginių kiekius aplinkoje bei jų pokyčius. Darbo tikslas – ištirti ir palyginti pušų ir eglių spyglių sandaros ir cheminės sudėties kitimą, lyginant pavyzdžius iš 5 Kėdainių rajono vietovių. Tyrimai buvo atliekami 2010-2011 m. gegužės ir rugsėjo mėnesiais. Matuotų pirmamečių spyglių storis vidutiniškai varijavo nuo 0,47 mm iki 0,62 mm, spyglių ilgis – 52,6-71,5 mm. Antramečių spyglių storis kito nuo 0,61 iki 0,67 mm. Vertinant medžių pažeidimus dažniausiai pastebėta paprastųjų eglių atviros žaizdos ir viršūnių netekimas. Lyginant spyglių cheminę sudėtį pušų spygliuose rastas didesnis kiekis azoto, fosforo, kalio ir natrio. Balinių vėžlių paplitimas ir jų apsauga Merkinės apylinkėse Darbo tikslai: surinkti informaciją apie vėžlių paplitimą Merkinės apylinkėse ir nustatyti vietas, kur jie galėtų gyventi; išsiaiškinti N vietovėje vėžlių kiaušinių dėjimo vietas; išsaugoti N vietovėje balinių vėžlių kiaušinių dėtis ir jų dėjimo vietas. Kuršių marių pakrantės bakterioplanktono metabolinio aktyvumo vertinimas žiemą, naudojant fluorescencinio mikroskopavimo techniką Darbe vertinami mikroorganizmų metabolinio aktyvumo pokyčiai Kuršių mariose besikeičiančio klimato kaitos kontekste, remiantis temperatūros didėjimo scenarijais. Vanduo buvo inkubuojamas keturiose skirtingose temperatūrose. Pasitelkus epifluorescencinio mikroskopavimo techniką, įvertintas metaboliškai aktyvių prokariotų santykinis gausumas. Gauti rezultatai atspindi mikrobinės kilpos efektyvumą ir prokariotų bendrijos atsaką į pasikeitusios bendrijos aplinkos poveikį. Šelmeninių kregždžių biologijos ir populiacijos įvertinimas Raseinių rajono Trakinių kaime Darbas tęstinis, stebėjimai buvo atliekami dvejus metus, gauti duomenys palyginti tarpusavyje ir su kitų šaltinių duomenimis. Šelmeninių kregždžių (Hirundo rustica L.) apskaita Raseinių rajono Trakinių kaimo teritorijoje buvo atlikta 2010-2012 m. balandžio–spalio mėn. Sodybos sunumeruotos, nustatyta, kokiuose statiniuose įsikūrę paukščiai, ir suskaičiuoti ten rasti užimti lizdai, ieškota priežasčių, kodėl kai kuriose kaimo sodybose visai neperi šie paukščiai. Vienoje sodyboje buvo atlikti nuodugnesni 6 lizdų ir juose perinčių paukščių biologiniai tyrimai: lizdų užėmimo laikas, matavimas, svėrimas, kiaušinių tyrimas, pirmojo kiaušinėlio sudėjimo fiksavimas, perėjimo trukmė, jauniklių augimo ir apsiplunksnavimo stebėjimas ir fiksavimas užrašuose, fotonuotraukose. Obelies upės tyrimai Vanduo Žemėje yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvybės buvimą mūsų planetoje praeityje, dabar ir ateityje. Darbo tikslas – įvertinti ir aprašyti Obelies upės vagos vingiuotumą, profilį, kranto liniją, fizines charakteristikas, kai kuriuos hidromorfologinius kriterijus ir jų įverčius. Vystantis pramonei, žemės ūkiui ir pereinant prie pažangių gamybos bei ūkininkavimo technologijų, neigiama antropogeninės veiklos įtaka vandens kokybei išlieka aktuali. Paviršinių vandens telkinių kokybei didelę įtaką daro baseino hidrologinis režimas, kuriam būdingi sezoniniai pokyčiai, taip pat dėl antropogeninės veiklos atsiradę pokyčiai. Koralai (Anthozoa) Laukuvos apylinkių paleofaunoje Kodėl koralai? Koralai – atogrąžų jūrų gyventojai. Laukuvoje nėra nei jūrų, nei atogrąžų, bet koralų (jų fosilijų) randama. Todėl ir nusprendėme atskleisti šias mūsų krašto paslaptis – tuo labiau, kad detalesnių Laukuvos apylinkių (ir Šilalės rajono) paleomedžiagos tyrimų nėra skelbta. Darbe trumpai pristatoma paleozojuje ir mezozojuje gyvenę koralai (Anthozoa) – jų biologiniai ypatumai, evoliucija ir sistematika, pateikiama jų įvairovė, išplitimas Laukuvos apylinkėse. Pirmiausia rėmėmės gausia Laukuvos apylinkėse surinkta fosiline medžiaga. Kartu su kitais inventorizuota, sugrupuota daugiau nei 500 fosilijų, surinktų paskutiniais metais. Tipingesnės fosilijos identifikuotos, nufotografuotos ir perkeltos į elektronines laikmenas. Dalis medžiagos pateikta šiame darbe. Parengtas prezentacinis rinkinys. Rekonstruodami Laukuvos apylinkių paleofauną, taip pat rėmėmės paleogeografijos, geologijos ir kt. duomenimis. |
© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas