Sekcija C Atgal SEKCIJA C Vitamino C kiekio palyginimas šviežiose ir džiovintose daržovėse ir vaisiuose Šiuo metu sukuriama vis įvairesnių maisto produktų siekiant prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo. Daugėja lengvai ir greitai pagaminamo, tačiau žmogaus organizmui nenaudingo maisto. Ypač didelę svarbą žmogaus organizmui turi vitaminas C. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, dėl nepalankių klimato sąlygų yra sunku visais metų laikais apsirūpinti šviežiais vaisias bei daržovėmis. Vienas efektyviausių būdų išsaugoti biologiškai aktyvias medžiagas – liofilizacija. Siekdami nustatyti efektyviausią askorbo rūgšties išsaugojimo būdą, 2011–2012 m. atlikome tyrimus Aleksandro Stulginskio universitete (ASU). Ištyrėme šviežius ir vėliau skirtingais būdais sudžiovintus vaisius ir daržoves. Palyginę rezultatus nustatėme, kuris iš džiovinimo būdų efektyviausiai išsaugo vitaminą C. Antibakterinės šelako plėvelės gaminimas ir jos savybių tyrimas Nuo senų laikų žmonija susidurdavo su maisto produktų gedimo problema. Nors žmonės atrado puikių sprendimų, tačiau yra bejėgiai prieš bakterijas ir mikroskopinius grybus. Kad produktai negestų, yra naudojamos įvairios pakavimo plėvelės ir maišai, tačiau naudojant PVC, PET ar kitus sintetinius polimerus susiduriama su jų utilizavimo problema. Ideali pakuotė turi ne tik apsaugoti maistą, bet ir nekenkti aplinkai, todėl natūralaus polimero šelako ir sidabro nanodalelių sujungimas gali tapti universaliu sprendimu. Darbo metu buvo pagaminti šelako tirpalai, ištirtos jų fizikinės ir cheminės savybės. Taip pat buvo pagaminta šelako plėvelė su sidabro nanodalelėmis, jos antibakterinės savybės buvo ištirtos su E. coli bakterijomis ir mikroskopiniais grybais. Dekoravimo popierius iš grybų Popierius gaminamas iš medienos masės, todėl jo gamybai iškertami milžiniški miško plotai. Žmonės, kuriuos jaudina ekologinės problemos, pradėjo ieškoti alternatyvos medienai. 1970 m. Miriam C. Rice atrado, kad grybai ir kerpės kaip substratas galėtų būti naudojami popieriaus gamybai. Mes jau dveji metai gaminame dekoravimo popierių iš kempininių grybų. Pirmaisiais metais sukūrėme 8 dekoravimo popieriaus gaminimo būdus, ištyrėme jo mechanines savybes bei pritaikymo galimybes. Šiais metais popieriui gaminti naudojome naujas grybų rūšis, ištyrėme grybų, pagaminto ir sendinto popieriaus pH. Sukūrėme spalvoto popieriaus gaminimo būdus, parengėme dekoravimo popieriaus aplanką. Organiniai puslaidininkiai ir jų sintezė Šis darbas – apie organinius puslaidininkius, jų pritaikymą ir sintezę. Darbo tikslas – susipažinti su organinių puslaidininkių sinteze. Buvo susintetintas fluorescuojantis junginys ir pasidomėta tokio tipo junginių raida bei pritaikymu. Susintetinti medžiagą pavyko, gautas tikėtasis rezultatas – mėlyna spalva fluorescuojanti medžiaga. Šis darbas padės išsiaiškinti organinių puslaidininkių ir fotoelementų svarbą, išsamiai supažindins su šių medžiagų gavybos privalumais, trūkumais. Kaulo audinio inžinerija Kaulo audinio inžinerija. Polimerinio karkaso gavimas ir jo savybių nustatymas. Šio darbo tikslas – ištirti makroporėtos celiuliozės panaudojimo kaulo audinio inžinerijoje galimybes. Uždaviniai: hidrolizinant celiuliozės diacetato acetilgrupes suformuoti makroporėtos celiuliozės gelį; taikant liofilizaciją gauti akytą polimero karkasą; ištirti karkaso porėtumą bei vandens absorbciją; taikant instrumentinės cheminės analizės metodus (infraraudonųjų spindulių molekulinę absorbcinę spektrinę analizę, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją) identifikuoti celiuliozę, ištirti jos struktūrą, morfologiją. Grybų dažų pritaikymas tekstilei Jau ketvirti metai tiriame grybų dažus. Pirmaisiais metais sukūrėme grybų dažų gaminimo būdus. Antraisiais – įvertinome skirtingų grybų ir jų dažams naudojamų kandikų įtaką pluošto spalvos atsparumui šviesai bei pH, trečiaisiais – grybų dažų poveikį siūlų mechaniniam atsparumui bei antioksidantų poveikį pluoštų spalvos atsparumui šviesai, ištyrėme grybų dažų pritaikymo galimybes gobelenams restauruoti. Šiais metais nustatėme, kad grybų dažais galima dažyti ne tik vilną, bet ir liną bei medvilnę. Ištyrėme tiesioginiu būdu dažytų pluoštų spalvos atsparumą skalbimui, palyginome rezultatus su sintetinių dažų atsparumu. Taip pat bandėme padidinti pluoštų spalvos atsparumą šviesai, padengdamos juos buferiniais tirpalais. Nustatėme, kad naudojant juos galima net penkis kartus padidinti spalvos atsparumą. Įvairių aliejaus rūšių patvarumas ir jo padidinimas naudojant antioksidantus Lietuvos gyventojų mitybos racione svarbią vietą užima augalinis aliejus, kurio kasmet suvartojama vis daugiau. Jis yra svarbus polinesočiųjų riebalų, kurių būtina gauti su maistu, šaltinis. Tačiau aliejus, kaip ir daugelis maisto produktų, gali sugesti veikiamas aplinkos sąlygų. Augalinių riebalų oksidacijos procesą sulėtina antioksidantai, kurie gali būti natūralūs ir sintetiniai. Mes palyginome įvairių aliejaus rūšių oksidacinį stabilumą ir ištyrėme antioksidantų poveikį saulėgrąžų aliejui. Duonos vertės padidinimas naudojant sėlenas bei sėlenų įtaka duonos kokybei Mūsų darbo tikslas – pagerinti duonos savybes pridedant sėlenų ir sužinoti, kokią įtaką duonai daro sėlenos. Siekdamos tikslo nusprendėme kepti naminę duoną, kurioje dalis miltų pakeista sėlenomis. Sėlenos – grūdų perdirbimo produktas, malimo proceso metu atskirtos grūdų luobelės, šalutinis miltų ir kruopų gamybos produktas. Nuo grūdų pašalinus sėlenas jų maistinė vertė sumažėja. Jos turi omega-3 riebalų rūgščių, daug krakmolo, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų, skaidulų. Degustuodamos iškeptą duoną nustatėme, jog sėlenos turi įtakos duonos skoniui, tekstūrai, išvaizdai, kai kuriais atvejais duonos su sėlenomis skonis buvo įvertintas geriau nei paprastos duonos. Nusprendėme išsiaiškinti pasikeitusias maistines savybes. Naudodamos Kjiedentalio metodą, nustatėme baltymų kiekį. Naudodamos titravimo metodą, nustatėme iškeptos įvairios duonos rūgštingumą. Atlikti tyrimai parodė, kad sėlenos pagerina duonos maistines savybes. Taigi vartodami sėlenas duonai kepti, galėsime padidinti jos vertę. Ketaus korozijos tyrimas Jau antrus metus darome korozijos tyrimus. Pirmaisiais metais tyrėme korozijos greitį ketaus plokšteles veikiant aerozoliams. Stebėjome, kokią įtaką turėjo įvairūs medžiai (kadagys, eglė, pušis, obelis) mėgintuvėliuose ir gryname ore, taip pat kabinome plokšteles aštuoniose Palangos miesto vietose. Tyrimai parodė, kad korozija lėčiausiai vyko ant kadagio, todėl šiais metais nusprendėme tęsti tyrimą. Darbo tikslas – ištirti ketaus korozijos greitį. Uždaviniai: 1. Ištirti ketaus korozijos greitį indeliuose su spygliuočių medžių dalių ištraukomis; 2. Nustatyti jūros įtaką ketaus korozijos greičiui. Gauti rezultatai ir išvados: 1. Nustatėme, kad atstumas nuo jūros neturi žymios įtakos korozijai. Greičiai buvo įvairūs, juos veikė kiti aplinkos veiksniai. 2. Ketaus korozijos greitis kontroliniuose indeliuose buvo didžiausias, o su spygliuočių medžių dalių ištraukomis – lėtesnis. 3. Mažiausias korozijos greitis buvo mėgintuvėlyje su kadagio spyglių ištraukomis. Benzoatų nustatymas maisto produktuose efektyviąja skysčių chromatografija Benzoinė rūgštis ir jos druskos (benzoatai) pasižymi dideliu baktericidiniu ir bakteriostatiniu aktyvumu, todėl dažnai naudojamos maistui konservuoti. Naudodami efektyviąją skysčių chromatografiją, siekdami įvertinti bendrą žmogaus su maistu gaunamą benzoatų kiekį, tyrėme benzoatų kiekius maisto produktuose. Apžvelgėme benzoatų poveikį organizmui, leidžiamas paros normas bei Europos Komisijos, FAO ir WHO standartų leidžiamus maksimalius benzoinės rūgšties ir jos druskų priedus maisto produktuose. Nustatėme, kad didžiausią grėsmę (ypač vaikams) suvartoti didesnę dozę nei leistina kelia produktai, kurių gali būti suvartojami didesni kiekiai ir kuriuose benzoatai pridedami kaip konservantai – tai gaivieji gėrimai ir padažai. Išgėręs 1 l tokio gėrimo 20 kg sveriantis vaikas gauna apie 6 mg/kg benzoato, t. y. 1,2 karto viršija leistiną paros normą. „Žalia“ šviesa Vienas iš būdų išgauti šviesą – chemiliuminescencinės reakcijos. Šiuo metu plačiausiai naudojama yra oksalo rūgšties diesterių oksidacija vandenilio peroksidu esant nedideliam kiekiui fluorescencinio dažiklio. Didžiausias trūkumas – reakcijos metu išsiskiriantys fenolio dariniai, kurie labai kenksmingi aplinkai. Taigi darbo tikslas yra pakeisti aplinkai kenksmingas medžiagas į jų „žalius“ analogus. Kaip fenolio dariniai buvo panaudoti vanilinas bei salicilo aldehidas (aptinkami augaluose), o kaip dažiklis – chlorofilas bei protoporfirinas IX. Natūralūs dažikliai saulės elementams konstruoti Darbo tikslai ir uždaviniai: parodyti, kad saulės elementai gali būti pagaminti iš lengvai prieinamų ir pigių medžiagų; išmatuoti, naudojant natūralius dažiklius, sukonstruotų saulės elementų srovės stiprį, įtampą ir apskaičiuoti jų efektyvumą; nustatyti, su kuriais natūraliais dažikliais elementai efektyviausiai konvertuoja saulės energiją į elektros. Alternatyvių beicų paieška ir tyrimai Šio darbo tikslas – pagerinti sėklos kokybę, padidinti dygimo energiją ir apsaugoti ne tik sėklas, bet ir dygstančius daigelius, net išdygusius augaliukus nuo ligų ir taip padidinti tikimybę gauti geresnį derlių. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ekologinius beicus, mažinančius Fusarium graminum, Aspergillus niger ir Alternaria alternata sporų daigumą; 2. Nustatyti didžiausią ir mažiausią ekologiškų preparatų poveikį sėklos daigumui, kokybei, derlingumui. Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto augalų apsaugos katedros laboratorijoje. Paviršiaus įtempties kitimas vandeniniuose buityje naudojamų plovimo priemonių tirpaluose Vandeninių buityje naudojamų plovimo priemonių tirpalų savybėms tirti įsisavintas paviršiaus įtempties matavimų žiediniu tenziometru metodas. Nustatyta anijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos natrio dodecilsulfato ir nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos Triton X-100 vandeninių tirpalų kritinė micelių susidarymo koncentracija. Nustatyta buityje naudojamų plovimo priemonių: indų ploviklio, dantų pastos ir skalbimo miltelių, vandeninių tirpalų kritinė micelių susidarymo koncentracija. Kieto (miltelių) ir skysto pavidalo skalbiklių ir dėmių valiklių efektyvumas skalbiant rašalo dėmes Darbo tikslas – ištirti, kokio gamintojo ir tipo skalbikliai bei dėmių valikliai (skysti ar miltelių pavidalo) yra efektyvesni skalbiant rašalo dėmes iš balto medvilninio audinio. Tyrimui parinkta: 2 purškiami valikliai, 20 skystų (iš jų 9 tepami ir 11 pilamų) ir 14 miltelių pavidalo skalbiklių ? dėmių valiklių. Tyrimas parodė, kad specialios paskirties dėmių valikliai yra efektyvesni už universalius ir geriau dėmes šalina ne skysta priemonė, o milteliai. Įvairių vaisių vartojimo palyginimas remiantis vitamino C rekomenduojama paros norma Žinoma, kad vitaminas C yra gana svarbus organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, o jo trūkumas gali sukelti neigiamų pasekmių. Darbe siekiama nustatyti vitamino C kiekį įvairiuose vaisiuose, pvz., tokiuose kaip įvairių rūšių obuoliai, kriaušės. Nustačius vitamino C kiekį apskaičiuojamas kiekvienos rūšies vaisių kiekis, reikalingas žmogui, kad jis gautų vitamino C paros normą. |
© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas