Sekcija A Atgal SEKCIJA A Kauno apskrities ekstremalaus turizmo naudojimo ir išvystymo analizė Šis darbas yra tęstinis ir tarpdisciplininis. Darbo objektas – Kauno apskrities ekstremalaus turizmo naudojimas, išvystymas ir potencialas, o tikslas – apžvelgti Kauno apskrities ekstremalaus turizmo vystymo galimybes. Svarbiausi uždaviniai yra aprašyti gyventojų pasirinkimo prioritetus, juos lemiančius veiksnius. Kauno apskrities gyventojai teikia prioritetą dažasvydžiui ir nardymui. Apskrityje vystomos šios ekstremalaus turizmo paslaugos: alpinizmas, skrydžiai lėktuvu, oro balionu ir kitos. Naudojimąsi ekstremaliu turizmu gali paskatinti įvairios organizacijos, žmonių aktyvumas ir dalijimasis informacija. Kauno apskrityje išsiskiria keturi slėniai, kurie turi aukštą ir vidutinį rekreacinį potencialą. Neries, Nemuno ir Nevėžio slėnių potencialas yra aukštas, o Jiesios slėnis dėl stačių šlaitų turi vidutinį rekreacinį potencialą. Ryškiai išsiskiria teritorija, kuri apima Kauno marių apylinkes ir Pažaislio vienuolyno kompleksą. Vidurio ir pietų Lietuvos gamtinio regiono išskyrimo analizė Daugelis valstybių ir miestų turi aiškias, individualias ribas, bet regionas yra toks teritorinis vienetas, kuris turi skirtingas funkcijas, o jo ribos dažniausiai griežtai neapibrėžtos. Šio darbo objektas – Vidurio ir pietų Lietuvos gamtinis regionas. Darbe iškeltos dvi hipotezės: Vidurio Lietuvos regionas turi aiškų gamtinį identitetą, aiškiai standartizuotas individualizuotas ribas. Šio darbo tikslas – apibrėžti Vidurio ir pietų Lietuvos gamtinį regioną, svarbiausi uždaviniai – apžvelgti bendrą gamtinę charakteristiką, nustatyti aiškias gamtinio regiono ribas ir padėti spręsti regiono optimizacijos problemą. Vidurio ir pietų Lietuvos regionas turėtų būti vadinamas tik Vidurio Lietuvos regionu, nes piečiausių Lietuvos teritorijų jis neapima. Vidurio Lietuvos regionas yra aiškiai apibrėžtas tektoninių lūžių, daugiausia limnoglacialinės kilmės lygumų arealas, kuris priklauso Vidurio Lietuvos klimatinei sričiai, Vidurio Lietuvos dirvožemių sričiai, Pabalčio baltmiškių eglynų provincijai. Gamtiškai teisingiausia išskirti Vidurio Lietuvos regioną koreguojant savivaldybių ribas. Regionas būtų smarkiai gamtiškai niveliuotas. Įmonės „Zubės gilių ir kaštonų kava“ kūrimas ir veikla Mes išsirinkome savo įmonės verslo organizavimo formą, atlikome rinkos tyrimą, sukūrėme verslo planą, išmokome gaminti natūralią gilių ir kaštonų kavą. Neįgalaus jaunimo integracija į bendrojo ir aukštojo ugdymo įstaigas Švietimas ir mokymasis yra ir viena iš prielaidų didinti neįgaliųjų užimtumą. Didžiausią specialiųjų poreikių turinčių moksleivių, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose, dalį sudaro įvairių mokymosi ir fizinių negalių turintys vaikai. Neįgalus asmuo gali ne tiktai mokytis pagrindinėje mokykloje, bet ir neformaliojo ugdymo įstaigoje, pvz., meno ar sporto mokykloje. Atliekant šį socialinį tyrimą siekta išsiaiškinti jaunų žmonių požiūrį į asmenį su negalia, jų tarpusavio bendravimą, pripažinimą, neįgalaus žmogaus socialinę atskirtį, įsitvirtinimą visuomenėje ir ugdymo įstaigose. Tikslinamoji (detalizuotoji) anketinė apklausa vykdyta skirtingoje lokalioje aplinkoje. Apklausos ir stebėjimo tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad vis daugiau jaunuolių skirtingose situacijose susiduria su negalią turinčiais asmenimis. Tolerancija vyrauja bendruomenėse, kuriose mokosi ar studijuoja neįgalūs jaunuoliai. Internetinės reklamos meninė vertė Reklamos mūsų kasdieniame gyvenime šmėžuoja visur: televizijoje, spaudoje, internete, radijuje. Ne visas jas matome, ne visas girdime, bet jos turi didžiulės įtakos mūsų pasaulėžiūrai, todėl kilo keli klausimai. Į ką pirmiausia atkreipiame dėmesį internetinėje reklamoje? Ar svarbu internetinėje reklamoje tekstas? Kokią įtaką žmonėms daro reklamos internete? Kodėl jos tokios neįsimintinos? Buvo nuspręsta tirti nejudančias, „nemirksinčias“ internetines reklamas, lyginti jas su spaudos reklamomis. Apklausti 5 – 8 klasių mokiniai dėl reklamų įtakos ir poveikio interneto vartotojui. Išanalizuotas internetinių ir spaudos reklamų turinys, teksto apimtis. Gelgaudiškio miestelio ir jo apylinkių kraštovaizdžio kaita Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti Gelgaudiškio miestelio ir jo apylinkių kraštovaizdžio struktūros pakitimus pasirinktuose arealuose. Tirta: natūralus gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Tyrimui pasirinkta 14 kraštovaizdžio arealų bendrame apie 380,74 ha plote. Pokyčiai įvertinti 10 balų sistema. Tirtas laikotarpis apima 70–80, kai kuriuose arealuose 100 ir daugiau metų. Darbe aprašyti tirti kraštovaizdžio arealai, pateikta vaizdinė medžiaga, tirtų arealų žemėlapis, lentelės, diagramos. Tyrimo rezultatai pagrįsti archyvine medžiaga (nuotraukomis, rašytiniais šaltiniais, senųjų gyventojų pasakojimais). Tirtų arealų kraštovaizdžio pokytis įvertintas 79 proc. Pateiktos kraštovaizdžio išsaugojimo rekomendacijos. Šis ir panašūs kraštotyros darbai turi išliekamąją vertę ir padeda papildyti naujus Lietuvos istorijos vadovėlius ne tik žiniomis apie gamtinį kraštovaizdį, bet ir atspindi šalies ekonominę, demografinę kaitą, vyriausybės politiką. Naujosios Palangos šventės: ar jų reikia visuomenei? Šio darbo tikslas – ne tik užfiksuoti nepamirštamas naujųjų švenčių akimirkas, bet ir išsiaiškinti, kaip naujosios Palangos šventės veikia miesto bendruomenę, kokią įtaką jos daro žmonių vertybinei orientacijai, ištirti, ar tos šventės domina jaunimą, ir pateikti tyrimų analizę. Atliekos. Rūšiuoti verta! Darbas buvo vykdomas 2009–2011 m. Anketinės apklausos metu nustatyta, kaip iš tikrųjų atliekas rūšiuoja Kėdainių rajono gyventojai: 44,89 proc. respondentų atliekų nerūšiuoja, kai kurias rūšiuoja 39,45 proc., rūšiuojančiųjų – tik 15,64 proc., pagrindinę nerūšiavimo priežastį (konteinerių trūkumą) nurodė 47,05 proc. 57,59 proc. apklaustųjų teigė, kad efektyviausia priemonė skatinti rūšiuoti atliekas yra visuomenės švietimas atliekų rūšiavimo ir tvarkymo klausimu. Ekonominiais skaičiavimais pavyko įrodyti, kad tinkamai tvarkant (t. y. rūšiuojant) atliekas ir laikantis ES nustatytų reikalavimų, galima padengti atliekų tvarkymo išlaidas ir net gauti pelno. Siekiant visuomenę skatinti keisti požiūrį į atliekų tvarkymą, svarbiausia keisti požiūrį į aplinkos vertybes. Vanduo mano piniginėje Savo darbe mes siekėme sužinoti, kiek jaunas žmogus išleidžia pinigų, negalėdamas gerti vandens iš čiaupo. Rėmėmės specialistų iš UAB ,,Kauno vandenys“ nuomonėmis, gydytojų pasisakymais. Taip pat atlikome ir apklausas, kurios parodė, kiek nuostolių patiria jaunas žmogus, kai jis yra priverstas pirkti vandenį buteliukuose. Verslumo ugdymo galimybės pagrindinėje mokykloje Darbo tikslas – atskleisti pirmos gimnazijos klasės mokinių verslumo ugdymo galimybes mokykloje, išryškinant teigiamus ir neigiamus pastarojo ugdymo aspektus. Tyrimui atlikti buvo sudarytos anketos, gauti rezultatai apibendrinti, pateikti lentelėse ir diagramose. Išsiskyrimo su vaikais įtakos tėvų gyvenimui (savijautai) vertinimas Darbe nagrinėjama ištuštėjusio lizdo problema, su kuria susiduria tėvai, kai jų namus palieka vaikai. Anketinės apklausos analizės metodu ištirta tėvų, kurių šeimose yra išvykusių vaikų, ir baigiamųjų klasių mokinių nuomonė. Išanalizuota išsiskyrimo su suaugusiais vaikais įtaka tėvų gyvenimui (savijautai) atsižvelgiant į tėvų amžių, vaikų lytį, skaičių šeimoje, išsiskyrimo trukmę, tarpusavio santykius, išsiskyrimo atstumą (gyvenamąją vietą), požiūrį į emigraciją. Išskirtos pagrindinės problemos, kylančios tėvams, jų vaikams palikus namus. Atlikta vaikų ir tėvų požiūrio į išsiskyrimą palyginamoji analizė. Lietuvos žemės ūkio kaitos analizė įstojus į ES Žemės ūkis, be abejonės, yra pati svarbiausia ūkio šaka pasaulyje, nes žemė yra naudojama išmaitinti žmonijai, aprūpinti žaliavomis perdirbimo pramonę ir pašarais gyvulius. Darbo tikslas – ištirti, kaip keitėsi žemės ūkis, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą: apžvelgti žemės ūkio situaciją prieš ir po Lietuvos įstojimo į ES; atlikti apklausą ir sužinoti ūkininkų nuomonę apie pokyčius žemės ūkyje. Tyrimo metodai – dokumentų ir statistikos analizė; ūkininkų apklausa. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, visi ūkininkai pradėjo naudotis ES parama, kuria skatinamas naujų ūkių kūrimasis, esamų ūkių modernizavimas, aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas. Dėl padidėjusios konkurencijos Lietuvos ūkiai prisitaikė prie rinkos poreikių ir keitė ūkininkavimo kryptis. Palyginimui ištyrėme Kėdainių r. Šėtos seniūnijos ūkininkų veiklos sistemą ir gamybos mastus. Kauno rajono gyventojų atliekų rūšiavimo ypatybes lemiantys veiksniai Mokinių savęs vertinimo ir socialinio statuso tyrimas Mokomės nedidelėje kaimo vidurinėje mokykloje, kurią nuo 2015 metų planuojama perorganizuoti į pagrindinę. Kaip vertina save mūsų mokyklos mokiniai, kaip jiems sekasi bendrauti su bendraamžiais – tokius klausimus palietėme savo darbe. Apklausėme 250 mokinių, naudojome M. Rosenberg’o savęs vertinimo klausimyną. Taip pat pateikėme klausimus, kuriais išsiaiškinome mokinių santykius su bendraamžiais, jų socialinį statusą. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 13.0. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi kvadrato (?2) kriterijumi, statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05. Tyrimo duomenys pateikiami lentelėse ir paveiksluose. Televizijos ir kino įtaka jaunimui Nėra abejonių, kad televizija, kaip bendravimo ir informacijos perdavimo priemonė, duoda didelę naudą. Kai kurios laidos suteikia žinių apie istoriją, kultūrą, geografiją, mokslą, keliones – dalykus, kurių tiesiogiai gyvenime gal neteks patirti. Moksleiviai televizijos laidose gali surasti bendradarbiavimo, altruizmo, savikontrolės, empatijos modelių. Tyrimai rodo, kad matydami prosocialaus elgesio pavyzdžius televizijos ekrane, vaikai dažniau ir patys taip elgiasi.
|
© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas