Naujienos

Dirbtinis intelektas jau nebėra mokslinės fantastikos objektas – jis pamažu tampa kasdienio žmonių gyvenimo dalimi. Svarstoma, kad jis gali tapti ketvirtosios pramoninės revoliucijos priežastimi ir vis dažniau diskutuojama, ar tai nuties kelią į ekonominę gerovę, ar taps masinio nedarbo priežastimi. O ką darysime, jei mašinos taps tokios protingos, kad žmogus nebegalės jų kontroliuoti? Taigi kas tas dirbtinis intelektas – žmonijos ateitis ar, kaip sakė Elonas Muskas, didelė grėsmė jai? Kokias galimybes atveria dirbtinio intelekto srities technologijos ir jų tyrimai ir su kokiais iššūkiais susiduriama jau šiandien? Tokios temos buvo gvildenamos kasmet vasarį mokslu besidomintį jaunimą suburiančiame Šveicarijos talentų forume. Šiemet Lietuvai atstovavo jaunasis tyrėjas, Vilniaus licėjaus dvyliktokas Ignas Juodžbalis, mokslinio darbo įgūdžius ne vienus metus lavinantis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro astronomijos būrelyje.

„Dirbtinis intelektas jau gerokai palengvina mokslininkų darbą, nes leidžia greitai analizuoti didelius kiekius duomenų, todėl šia kryptimi dirbama bene daugiausiai. Galiausiai ir pats dirbtinio intelekto veikimo principas remiasi statistine duomenų analize. Tuo man ši tema ir įdomiausia. Pasauliui ši tema aktuali dėl savo pritaikomumo – nuo save vairuojančių automobilių iki tobulesnių paieškos algoritmų“, – mintimis dalijasi Ignas.

Jau aštuntą kartą surengtame forume dalyvavo jaunimas iš beveik 30 pasaulio šalių – nuo Šveicarijos iki JAV ar tolimojo Taivano. 70 forumo dalyvių dirbo grupėmis, kur ieškojo aktualių problemų sprendimo būdų, dalyvavo paskaitose, bendravo ir bendradarbiavo tarpusavyje. 

„Forumo atmosfera buvo gana draugiška ir šilta. Čia komandinis darbas vyko trimis ciklais. Pirmasis buvo skirtas susipažinti su tema ir pasirinkti spręstiną problemą, antrasis – problemos sprendimui, trečiasis – rezultatams pristatyti. Tarp darbui skirtų valandų būdavo įterpiamos svečių paskaitos, kurios man visai patiko, nes apėmė aktualias temas, tokias, kaip save vairuojančių automobilių raida ar problemos su dabartiniais socialiniais tinklais. Mūsų grupės sprendžiama problema buvo vadinamųjų „nuomonės burbulų“ susidarymas. Dėl šiuolaikiniuose socialiniuose tinkluose naudojamų rekomendacijų algoritmų žmonės ima nesusidurti su kitokia nuomone ir ima burtis į itin uždaras bendruomenes. Mūsų pasiūlytas sprendimo būdas – algoritmo, pateikiančio vartotojui įvairesnes nuomones, ir internetinės platformos, veikiančios kaip nuomonių Vikipedija, sukūrimas. Forume, žinoma, daugiausiai bendravau su savo komandos nariais, nes kartu dirbome, taip pat – su Taivano atstovu, su kuriuo dalijomės kambariu. Bent trumpai pabendrauti galėjo visi forumo dalyviai, nes pačioje pradžioje laukė gana įdomus susipažinimo žaidimas – visi dalyviai buvo sustatyti aplink ilgą ir siaurą stalą ir turėjo penkias minutes šnekėtis su priešais stovinčiu žmogumi, po signalo visi dalyviai turėdavo pasislinkti per vieną vietą. Toks susipažinimo žaidimas man buvo gerokai įdomesnis negu įprastiniai. Per jį susipažinau su Izraelio atstovu, su kuriuo taip pat nemažai bendravau forumo metu. Labiausiai patiko ir įsiminė laisvas antrosios dienos vakaras, nes turėjau progą pasidairyti po miestelio, kuriame vyko forumas, apylinkes“ – įspūdžius pasakojo jaunasis tyrėjas.

Ignas džiaugiasi, kad forume patobulino darbo grupėje įgūdžius, o įgyta patirtis padės ateityje – jis išmoko dirbti ne tik tiksliai, bet ir greitai. 

Mokslu nuo ankstyvos vaikystės besidomintis Ignas sako, kad pirmosios jo perskaitytos knygos buvo enciklopedijos, o nutaręs pasirinkti mokslinės pakraipos popamokinę veiklą, būdamas penktoku atsidūrė astronomijos būrelyje, kur mokosi iki dabar, ir, kaip sako būrelio vadovė Aurelija Visockienė, mažas ir smalsus vaikas užaugo tiesiog akyse. Astronomijos srities ir jo pasirinktas mokslinis tiriamasis darbas, prie kurio vaikinas ne tik ilgai dirba, bet ir pristato jaunųjų tyrėjų idėjų mugėse ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (ESJMK) nacionaliniame etape, o astronomijos srities jėgas pernai išbandė ir tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje Kinijoje, iš kurios grįžo su bronzos medaliu. „Mano mokslinis darbas yra gana fundamentalus ir ne itin pritaikomas  praktikoje – nagrinėju stebimą kvazarų (aktyvių galaktikų branduolių) kiekio pasiskirstymą pagal raudonąjį poslinkį. Man asmeniškai ši tema yra įdomi dėl savo fundamentalumo, nes yra glaudžiai susijusi su Visatos evoliucijos tyrimais. Dalyvaudamas ESJMK po truputį tobulinau savo darbą, pats ėmiau daugiau suprasti savo domėjimosi sritį, supratau, kad darbo sėkmei būtina gera idėja ir išbaigtumas, struktūruotas tyrimo pateikimas. Olimpiados labiau išmoko greitai spręsti konkrečius uždavinius, o ruošimasis joms – išmoko mokytis pačiam“ – įsitikinęs jaunasis astronomas. Su astronomija jis norėtų susieti ir savo ateitį, vaikinas ketina rinktis fizikos studijas, o vėliau įgyti aukštesnį mokslinį laipsnį konkrečiai astrofizikos ar kosmologijos srityse.

Viktorija Kalaimaitė