Naujienos

Atgal
 Atgal

Nuo dirbtinio intelekto iki natūralių antimikrobinių medžiagų tyrimų: įspūdžiai iš mokinių Idėjų mugės

Įkelta 2016-12-07

Metams einant į pabaigą, gruodžio 6–7 dienomis, Vilniuje susirinko būrys jaunųjų tyrėjų, panorusių pasidalinti savo mokslinėmis idėjomis ir pasitikrinti jų perspektyvumą. Idėjų mugėje stendiniais pranešimais pristatyta 30 idėjų, kurios mokiniams atrodo aktualios, įdomios, galinčios išspręsti įvairias problemas, siūlančios sukurti naują produktą ar patobulinti jau egzistuojantį.

Pristatyta darbų, tyrinėjančių vabzdžių – skruzdėlių, vaisinių muselių, vorų ilgakojų virpūnėlių – elgseną, populiarių gėrimų poveikį seilių pH ir dantų emaliui, medžiagų, įeinančių į šampūnų sudėtį, poveikį pirmuonims, įvairių aplinkos veiksnių įtaką augalams. Įdomūs jauniesiems tyrėjams ir mikroorganizmai bei grybai – štai Marta Marčiulionytė iš Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos norėtų ištirti bibliotekos ir namų knygose gyvenančių mikroorganizmų rūšinę įvairovę ir jų patogeniškumą, o tos pačios gimnazijos mokinė Justė Katkauskaitė ketina išsiaiškinti, kokie augaliniai ekstraktai veiksmingiausi kovojant su kriaušių lapus pažeidžiančiu grybu – kriauši¬ne glei¬vėt¬rū¬de. Leticija Uznytė iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro pristatė idėją, kad su kambarinių augalų miltligės sukėlėjais taip pat galima kovoti pasitelkus natūralias priemones: dirvinio asiūklio ir gvazdikinio serenčio ekstraktus.

„Išaugusi sveikų maisto ir ekologiškų higienos produktų paklausa paskatino ieškoti natūralių bei aplinkai draugiškų medžiagų“, – sako Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vienuoliktokė Meda Vaitkevičiūtė, nusprendusi išsiaiškinti, ar antibakterinių ir alelopatinių (piktžoles naikinačių) savybių turi šaltalankių lapai. Iš uogų išgaunamos medžiagos plačiai naudojamos farmacijoje ir medicinoje, tačiau apie lapuose esančių cheminių medžiagų biologinį aktyvumą trūksta informacijos, todėl lapai – nepanaudojami. Galbūt iš lapų pagamintą ekstraktą būtų galima pritaikyti ekologiniuose ūkiuose kovojant su piktžolėmis arba išgautas antimikrobines medžiagas pritaikyti higienos priemonėse vietoje kenksmingų sintetinių medžiagų? Ne viename konkurse savo tiriamuosius projektus pristačiusi jaunoji tyrėja sako, kad mokslinis darbas labai įdomus, tačiau reikalaujantis daug kantrybės, susikaupimo ir tikslumo, ypač atliekant pasikartojančius tyrimus, matavimus.

Pristatytos net kelios su baterijų kūrimu susijusios idėjos. Kipras Tallat Kelpša iš Šiaulių Didždvario gimnazijos norėtų sukurti pigią ir efektyvią vandens bateriją, o Vilmantas Runas iš Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos baterijos gamybai norėtų pritaikyti gana neseniai atrastą medžiagą – grafeną. „Grafenas – ploniausia kada nors dirbtiniu būdu gauta medžiaga – milijoną kartų plonesnė už žmogaus plauką, ji taip pat yra tvirčiausia medžiaga pasaulyje, net 200 kartų tvirtesnė už plieną, bet nepaisant to – labai lengva ir lanksti. Svarbiausia grafeno savybė yra gebėjimas efektyviai perduoti elektrą, todėl jis galėtų būti panaudotas kuriant naujo tipo daugkartinio naudojimo baterijas – superkondensatorius, talpinančias žymiai daugiau energijos ir įsikraunančias gerokai greičiau nei dabartinės“, – mano jaunasis tyrėjas, baterijas ketinantis spausdinti paties sukonstruotu 3D spausdintuvu.

Ar pelkėse augantys švyliai galėtų būti vadinami lietuviška medvilne, nusprendė išsiaiškinti Brigita Mitrikaitė iš Joniškio r. Žagarės gimnazijos. „Kai pirmąkart pamačiau švylių pievą, sužavėjo tokie minkšti balti pūkeliai. Ant jų patalų norėtųsi pailsėti. Pamaniau, kad  juos galima panaudoti kaip vatos pakaitalą, šluosčių komponentą,  pagalvių kamšalą ar kaip termoizoliacinę medžiagą“, – idėjos gimimą prisimena Brigita. Nužydėjusių augalų pūkai iš tiesų primena medvilnę, tačiau audinio iš jų pagaminti nepavyktų, nes jie netinkami verpimui. Bet mokinė mano, kad ištyrus švylių antibakterines savybes, jie galbūt galėtų būti pritaikomi kuriant kosmetikos, higienos priemones. Labiausiai Brigitai patinka atradimo džiaugsmas: išsikelti hipotezę ir atlikus tyrimus stebėti rezultatus. Idėjų mugėje jaunoji tyrėja sulaukė vertingų patarimų ir dabar jau žino, kuria kryptimi plėtos savo tyrimą.

Vaida Juosponytė iš Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos pristatė idėją, kad pluoštinių kanapių augimą galėtų pagerinti jų tręšimas biologiniu dumblu, gaunamu iš nuotekų. Savo tyrimus aštuntokė per vasarą atliko netoliese gyvenančio ūkininko suteiktame eksperimentiniame pluoštinių kanapių lauke: sėjo, stebėjo ir matavo kanapių augimą ir pluošto kiekio didėjimą laistant jas biologinių nuotekų skystuoju dumblu. Kad biologinių trąšų idėjos veiksmingumas būtų patvirtintas, Vaida toliau ketina tirti dumblo sudėtį ir jo poveikį dirvožemiui. Kanapių pluoštas plačiai naudojamas izoliacinių medžiagų, biokompozitų gamybai, automobilių ir tekstilės pramonėse, todėl idėjai pasitvirtinus, būtų galima šią įvairiose srityse naudojamą žaliavą išgauti efektyviau. 

Ekologiškų trąšų idėja pasirodė aktuali ir Rasai Vaznelytei iš VDU Kauno botanikos sodo Jaunųjų tyrėjų būrelio, kuri pristatė agrodangos su trąšomis idėją. Įdomi ir šiandienines mokslo tendencijas atspindinti Kauno jėzuitų gimnazijos mokinio Vytenio Petrausko idėja sukurti evoliucionuojantį dirbtinį intelektą, kurį būtų galima pritaikyti kompiuteriniuose žaidimuose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokinė Milita Songailaitė norėtų nustatyti skirtingų šalių melodijų garso fizikinių savybių kultūrines sąsajas su visuomeninių judėjimų atsiradimo chronologija.

Mokiniai taip pat pateikė idėjų iš astrofizikos, genetiškai modifikuotų produktų, vandens tyrimų srities.

„Į Idėjų mugę reikėtų žiūrėti ne kaip į konkursą, o kaip į kūrybines dirbtuves bei puikią galimybę pasikonsultuoti su ekspertais ir, gavus jų patarimų, savo mokslinę idėją patobulinti, jei reikia, sukonkretinti, pasirinkti tinkamiausius darbo metodus, atlikti reikiamus tyrimus “, – mugės dalyviams patarė ekspertų komisijos pirmininkas Vilniaus universiteto prof. dr. Vladas Vansevičius. 

Mokinių idėjas vertino, su jais ir jų darbų vadovais diskutavo šalies mokslo centruose ir universitetuose dirbantys mokslininkai.

Pasak vieno iš ekspertų, Gamtos tyrimų centro vadovo prof. habil. dr. Vinco Būdos, šių metų Idėjų mugė išsiskyrė temų įvairove „Mokiniai atsivežė daug idėjų. Kai kurios jų – tikrai nutrūktgalviškos, kai kurios gal ir ne visai naujos. Tik norėjosi, kad prie pristatomų darbų būtų labiau padirbėta, daugiau pasidomėta, kas jau daroma, tiriama pasirinktoje srityje. Bet tokių idėjų, kurias verta plėtoti, prie kurių verta dirbti – tikrai ne viena“, – sakė mokslininkas.

Prof. Vlado Vansevičiaus teigimu, mokslas yra nepertraukiamas, sparčiai besivystantis, labai dinamiškas procesas, todėl savo tyrime padarius bent mėnesio pertrauką, reikės mažiausiai trijų mėnesių, kad pasivytum visas konkrečioje mokslo srityje atrastas naujoves. „Į Idėjų muges renkamės tam, kad pradėtumėte nebijoti savo galių ir drąsiai jas atskleisti, diskutuoti, generuoti net drąsiausias idėjas. Tam reikia pradėti domėtis, kas vyksta aplink, nes be platesnio konteksto pažinimo – nieko nebus. Nežinodami, kas vyksta Saulės sistemoje ir Visatoje, nepajėgsime suprasti Žemėje vykstančių procesų. Ir dar svarbu nepamiršti, kad mokslas neturi sienų, todėl prieš pradedant bet kokį tyrimą reikia pasidomėti, kas šioje srityje atlikta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.  Neapsiribokite, žiūrėkite plačiau, nebijokite svarstyti. Svarbiausia turėti idėjų, o padedant mokslininkams, galima rasti būdų jai realizuoti“, – jauniesiems tyrėjams patarė komisijos pirmininkas.

Renginio pabaigoje apdovanoti įdomiausių idėjų autoriai, organizatoriai kartu su mokytojais, mokiniais bei prof. V. Vansevičiumi diskutavo apie Idėjų mugės perspektyvas, galimybes tobulinti darbo metodus, efektyvinti veiklą, svarstė, kaip koordinuoti veiklą, kad mokiniai mokslinius tyrimus atliktų nepertraukiamai visus metus.

Idėjų mugė baigėsi – tikimės, kad ne viena šiame renginyje pristatyta idėja išaugs į išsamų tyrimą, kurį jaunieji tyrėjai pristatys pavasarį vyksiančiame nacionaliniame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso etape.

Viktorija Kalaimaitė

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

Galerija
 

© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas