Humanitariniai ir socialiniai mokslai Atgal HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI Raseinių krašto žydų papročiai, tradicijos ir santykių su vietos gyventojais lietuviais bei kitų veiksnių įtaka žydų tautos išlikimui Tęsiame darbą apie Raseinių krašto žydus. Anksčiau tyrinėjome žydų gelbėjimą mūsų krašte, dabar – papročius, tradicijas, santykius su vietos gyventojais ir kitus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos žydų tautos išlikimui mūsų šalyje ir pasaulyje. Naudojomės mūsų mokyklos kraštotyrininkų ir kitų mūsų rajono mokyklų bei miestelių kraštotyrininkų surinkta medžiaga. Perskaitėme nemažai literatūros apie žydų gyvenimą, holokaustą. Holokausto tema mums visiems yra skaudi, daug žydų žuvo Lietuvoje. Tad norėjosi paieškoti priežasčių, dėl ko tai įvyko, kas nulėmė šių mūsų kraštiečių likimą. Siekiame prisidėti prie istorinės atminties, žydų kultūros paveldo išsaugojimo, taip pat norime papopuliarinti kraštotyrinį darbą. Šiuo metu šis darbas mūsų šalyje kiek primirštas. „Dievų miško“ keiksmažodžiai Balio Sruogos romane „Dievų miškas“ randama apie 300 įvairiausių keiksmažodžių, kuriuos galima suskirstyti į lietuviškus, rusiškus ir vokiškus. Daugiausia galima rasti lietuviškų, kurių kilmė įvairi. Lietuvių keiksmažodžių leksikos savitumai: sociolingvistinis tyrinėjimas Pastaruoju metu labai ryški kalbos atmaina – keiksmai. Keikiamasi visur: buityje, viešose vietose, įstaigose, televizijoje, keikiasi netgi grožinės literatūros kūrėjai. Teigiama, kad bendroji visuomenės nuostata yra smerkti tuos, kurie vartoja keiksmus, kad obsceniška leksika netoleruotina žmogaus gyvenime. Tad kodėl keikiamasi? Kartą per dieną ar kartą per mėnesį, bet nusikeikia beveik kiekvienas. Kai kurie tai daro supykę, kai kurie – netyčia skaudžiai užsigavę, o kai kurie keikiasi be jokios priežasties ir taip dažnai, kad net patys to nebepastebi. Tai gal keiksmai yra kaip maisto prieskoniai? Šis klausimas ir padiktavo darbo temą – „Lietuvių keiksmažodžių leksikos savitumas: sociolingvistinis tyrinėjimas“ . Žagarės krašto senovės žaislai ir žaidimai Nors senovės žaislai ir žaidimai yra tyrinėti Lietuvoje, tačiau visai nėra duomenų apie Žagarės krašto senelių ir prosenelių vaikystės pramogas, tuometinius populiariausius žaislus ir žaidimus. Darbo tikslas – siekti, kad dabartinė visuomenė perimtų gimtojo krašto kultūrą, mokėtų atkurti tradicijas ir derintų su šiuolaikiniu gyvenimu. Tyrimas buvo atliekamas apklausiant šimtą Žagarės miesto ir apylinkių vyresnio amžiaus žmonių. Respondentais pasirinkti vyresni kaip 50 metų amžiaus asmenys. Išsiaiškintos senelių ir prosenelių vaikystės pramogos, tuometiniai populiariausi berniukų ir mergaičių žaislai, įvairiais metų laikais labiausiai mėgti vaikų žaidimai. Renkami XIX a. pab.–XX a. I pusės žaislų pavyzdžiai, iš kurių bus parengta nuolat veikianti ekspozicija Žagarės regioninio parko direkcijoje, išleistas lankstinukas. 020 Skaitvardžiai šiuolaikinėje vaikų literatūroje Darbas yra tęstinis. Nė vienas grožinis kūrinys neapsieina be skaitvardžių. Darbe norėta pastebėti, kaip skaitvardžių vartosena kito nuo viduramžių (lietuvių pasakose) iki dabartinių laikų (V. Rašicko kūriniuose „Geriausias draugas“ ir „Berniukai šoka breiką“). Ar kyšio davimas Lietuvoje padeda spręsti problemas? Tyrimo tikslas – ugdyti vertybines nuostatas ir formuoti moksleivių pilietinę poziciją kyšininkavimo atžvilgiu. Mokinių sunkumai ir jų įveikimo būdai Šiuolaikinė mokykla – sudėtingas mūsų tikrovės atspindys. Viena opiausių pastarojo meto problemų mokykloje – tai mokinių santykiai su bendraamžiais, tėvais ir mokytojais. Žinoma, kad vaikai įvairų smurtą patiria ir mokykloje, ir kieme, ir šeimoje. Vaikams kylančios problemos mokykloje ypač aktualios, sudėtingos ir skaudžios, nes jos – neatskiriama suaugusiųjų gyvenimo dalis ir susijusi su vaiko prigimtimi, vystymusi. Didėja vaikų savižudybių, vaikų aukų skaičius, blogėja jų sveikata, daug vaikų patenka į socializacijos centrus. Ši padėtis mūsų visuomenėje sukėlė man susirūpinimą ir paskatino detaliau atskleisti mokinių problemas mokykloje. Kad būtų tinkamai organizuotas pagalbos teikimas, svarbu turėti sunkumų, su kuriais susiduria mokiniai, vaizdą. Tyrimo tikslas – atskleisti įvairaus pobūdžio problemų paplitimą tarp mokinių mokykloje. Tikrovės vaizdavimas Simono Daukanto veikale Simono Daukanto istoriniuose veikaluose vaizduojama tikrovė atitiko XIX a. lietuvių tautos poreikius, nes ne tik aiškino apie praeitį, bet atskleidė ir gyvenamuoju metu vyravusias problemas. Praeitis tampa ateities vizija, o „Būde“ vaizduojama tikrovė atskleidžiama tarsi utopija, nukreipta į tobulybę. Centrinė veikalo figūra – žmogus. Į nedalomą harmoningą visumą „Būdo“ tikrovėje susilieja tiek žmogaus kasdienio gyvenimo epizodai, tiek sakralaus santykio su dievu atspindžiai. Namai ir miškas – dvi neatskiriamai su „Būdo“ žmogumi susietos erdvės. Šios erdvės apibrėžia žmogaus veiklos sferas ir formuoja jo charakterį. Darbo tikslas – aptarti realybės vaizdavimą Simono Daukanto istoriografiniame veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Palangos senosios architektūros pastatų puošyba Šiame darbe kalbama apie Palangos miesto senosios architektūros pastatų puošybą. Siekiama išsiaišknti pagrindines puošybos detales, akcentus, jų kilmę, reikšmę, taip pat daugiau sužinoti apie labiausiai Palangoje pasižymėjusius meistrus: Lankainį, Andriejų Liebų, Joną Andriekų, Igną Vilką bei jų padarytus darbus ir įtaką Palangos kraštui. Darbe pateikiamos ir analizuojamos senoviniais papuošimais dekoruotų ir Zakopanės stiliumi statytų pastatų nuotraukos, pagal kurias galima spręsti apie Palangos miesto architektūros raidą. Jaunimo savirealizacijos galimybių ir demografinių problemų ryšio tyrimas Atliktas jaunimo savirealizacijos galimybių ir demografinių rodiklių Tauragėje tyrimas. Vykdyta anketinė Tauragės jaunimo (13–18 metų) apklausa. Ištirta 150 Tauragės miesto mokyklų mokinių nuomonė. Tirti migracijų pokyčiai. Įvertintos demografinės problemos, nustatytas jų ryšys su jaunimo savirealizacijos galimybėmis, pateiktos rekomendacijos kaip sumažinti esamą problemą. Dieviškoji proporcija – matematiškasis meno dėsnis Analizavome šiuolaikinių Lietuvos poetų kūrinius, naudodamos tam tikrus matematinius skaičiavimus, dar vadinamus aukso padala. Pagal kūrinių sandarą ir bruožus mėginome įžvelgti jų išorinį tobulumą. Nagrinėjome Gintaro Patacko, Vytauto V. Landsbergio ir kitų šiuolaikinių Lietuvos poetų darbus, mėginome pritaikyti jų kūriniams dieviškosios proporcijos dėsnį. Šiuolaikiniai naminių gyvūnų vardai Lietuvoje Darbe analizuojami naminių gyvūnų vardai Lietuvoje. Sudaryta vardų klasifikacija pagal jų suteikimo priežastis. Vardai duodami atsižvelgiant į gyvūno išvaizdą ir būdo bruožus, įsigijimo situaciją, giminystės ryšius. Dalis gyvūnų pavadinti knygų, filmų veikėjų, įžymybių vardais. Nemažai nelietuviškų vardų. Priede pateikiamas gyvūnų vardų žodynas. Interneto socialinių tinklų poveikis IX–XII klasių moksleivių socializacijai Mokėjimas bendrauti – pati svarbiausia žmogaus savybė, turinti įtakos ne tik socializacijos procesui, bet ir žmogaus gyvenimo kokybei. Mūsų dienomis bendravimas interneto socialiniuose tinkluose tapo viena iš pagrindinių paauglių komunikavimo formų. Tyrimu bandyta išsiaiškinti, kaip toli pažengusi komunikacija socialiniuose tinkluose: respondentais buvo pasirinkti IX–XII klasių moksleiviai iš skirtingų vietovių ir socialinių grupių. Naudojant diskusijų grupių ir anketavimo metodą bandyta išsiaiškinti pagrindinius motyvus, kodėl paaugliai pradeda naudotis socialiniais tinklais, kokią įtaką paauglių socializacijai turi bendravimas virtualioje erdvėje, kaip tai veikia jų pažiūras, vertybių sistemą. Sudarytos diagramos ir lentelės duomenų analizei, padarytos išsamios išvados, su kuriomis supažindintos mokyklų bendruomenės, surengta vieša diskusija – gautų rezultatų aptarimas. Kūrybiškumo ugdymas gimnazijoje Kūrybiškumas ir gebėjimas kurti naujoves – dvi labai svarbios prigimtinės savybės, kuriomis sąmoningai arba nesąmoningai naudojamės įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiose vietose. Europos Komisija 2009-uosius buvo paskelbusi Europos kūrybiškumo ir naujovių metais, kurių šūkis „Įsivaizduoti. Kurti. Išrasti“. Mokytojo vaidmuo ugdant kūrybingą ir verslų jaunimą yra labai svarbus. Dažnai būtent mokytojai nukreipia ir paskatina mokinius domėtis įvairiomis galimybėmis, būti drąsius ir ieškoti naujų idėjų. Darbo tikslas – išsiaiškinti, ar gimnazijoje ugdomas mokinių kūrybiškumas. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti, ar mokykloje palanki kūrybiškos asmenybės ugdymo aplinka; išanalizuoti, ar pamokose ugdomas mokinių kūrybiškumas; nustatyti, kas trukdo mokytojams ir mokiniams būti kūrybiškiems. Anketavimo būdu buvo apklausta 112 mokinių, besimokančių 7–8 klasėse ir 217 mokinių, besimokančių 1–3 gimnazijos klasėse. Taip pat buvo apklausta 30 mokytojų. Duomenys išanalizuoti, apibendrinti, pateikti diagramose, padarytos išvados. Konkurso metu pristatysime savo ir kitų mokinių pagamintus veikiančius demonstracinius darbus: „Kraujo tekėjimas kraujagyslėmis be cholesterolio ir esant cholesteroliui“ bei „Nervinio impulso sklidimas iki galvos smegenų sensorinės zonos“. Literatūrinės Pauliaus Juodišiaus pasakos „Puškutis ir žaliojo rutuliuko paslaptis“ savitumas Paulius Juodišius – jaunas rašytojas, kuriantis pasakas vaikams ir pats jas iliustruojantis, 2006 m. pripažintas geriausios knygos vaikams autoriumi. Praėjusiais metais Paulius Juodišius taip pat labai atsiskleidė kaip rašytojas. Mano darbo tikslas – rasti folklorinės ir literatūrinės pasakos motyvų naujoje rašytojo knygoje, pasakoje „Puškutis ir žaliojo rutuliuko paslaptis“, ir atskleisti šios pasakos savitumą. Metodai – pasakos tyrimas, rezultatų analizė. Žagarės krašto žmonių pravardės Pravardės yra ne kartą tyrinėtos Lietuvoje, tačiau visai nėra duomenų apie Žagarės krašto pravardes. Darbo tikslas: surinkti, susisteminti ir išsiaiškinti, kaip pravardės, papildomai įvardijančios asmenis, apibūdina, individualizuoja Žagarės krašto žmones. Tyrimas buvo atliekamas apklausiant įvairių specialybių ir įvairaus amžiaus žmones, nuo seno gyvenančius šiose apylinkėse. Surinktos pravardės rodo, kad atsirasti pravardėms, Žagarėje gyvuojančioms iš kartos į kartą, įtakos turėjo žmonių poelgiai, įpročiai, išvaizda, būdas, gyvenamoji vieta, o kartais net iškraipytos tikrosios pavardės. Žagarė ir jos gyventojai visada išsiskyrė originalumu. Viduklės Švento kryžiaus atradimo bažnyčios paslaptys Naujausiame tyrimo papildyme toliau analizuojame Lietuvą (ypač Žemaitiją) carinės Rusijos sudėtyje. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, visoje Žemaitijoje (taip pat ir Raseinių, Viduklės apylinkėse) buvo aktyviai platinama lietuviška spauda. Viduklės krašto knygnešiai (J. Sakalauskas, J. Neteckis) carinės Rusijos protokoluose minimi kaip pavojingi visuomenei asmenys. Naudodamiesi informacija apie Tretininkų organizaciją, slaptą lietuviškos spaudos platinimo tinklą, Žemaitijos (taip pat ir Viduklės) bažnytinių organizacijų veiklą, Viduklės bažnyčios išskirtinius architektūrinius išplanavimus, bandome pagrįsti teiginį, kad šios organizacijos veikė kaip vienos visą Žemaitiją apimančios organizacijos atšakos. Antikinis kontekstas krikščionybės ištakose ir Šventajame Rašte Iš antikos kultūros daug ką perėmė kitos tautos, ne išimtis ir žydai. Netgi Biblijoje galima pastebėti nemažai antikos kultūros, mitologijos bruožų. Vadinasi, ir krikščionybės ištakos, skelbiamos tiesos turi sąsajų su antikos mitologija. Todėl krikščionių Šventajame Rašte įžvelgiamas ir antikinis kontekstas. Taigi šio darbo tikslas ir yra atsekti kai kuriuos antikinius ženklus Šventajame Rašte, juos interpretuoti, palyginti, pastebėti prasmių įvairovę. Darbas nėra išsami studija, jame nėra atsekti visi galimi antikiniai ženklai – tai tiesiog savitas hermeneutinis požiūris į antikos kultūros tąsą, įvairias mitologijos transformacijas Šventajame Rašte. Edipo komplekso reikšmė Juozo Tumo-Vaižganto apysakoje „Nebylys“ Psichoanalizė, kaip netradicinis teksto analizės būdas, leidžia kitaip pažvelgti į kūrinį – gilinamasi, ieškoma personažų motyvacijos vienu ar kitu klausimu. Pasitelktas Z. Froido psichoanalizės metodas darbe yra tarsi raktas į kūrinį. „Nebylyje“ išryškėjo edipinė situacija, kuri ir nulėmė apysakos personažų destruktyvų elgesį ir tragišką likimą. Vaižgantas apysakoje „Nebylys“ atskleidė ne tik tragišką dviejų šeimų likimą, bet kaip geras psichologas pavaizdavo žmones, paskendusius savo jausmuose, geiduliuose, taip atskleisdamas žmogiškosios prigimties paslaptingumą, gaivališkumą. Paauglių smurtinio elgesio tyrimas Panevėžio rajono mokyklose Smilgių vidurinė mokykla dalyvauja Comenius Regio (tarpregioninės partnerystės) projekte „Smurtas mokykloje“ kartu su Panevėžio r. Raguvos gimnazija, Paįstrio Juozo Zikaro vidurine mokykla ir Duzce rajono mokyklomis (Turkija). Pagrindinis projekto tikslas yra atlikti tyrimus ir nustatyti smurto, paauglių priekabiavimo paplitimo mastą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir ugdyti paauglių smurto prevencijos įgūdžius bei užtikrinti paaugliams saugią aplinką. Šiame darbe apibendrinami tyrimo duomenys trijose Panevėžio rajono mokyklose. Apklausti 486 7–12 klasių mokiniai ir 89 mokytojai. Duomenys išanalizuoti ir palyginti, apibendrinti pasiūlymai, kokiomis prevencinėmis priemonės efektyviau kovoti su smurtu.
|
© 2003-2017 ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas